Tokios mamos dar nori linksmintis, o ne keltis prie rėkiančio vaiko. Daug ką lemia ir vaikystėje įgyta patirtis. Jei tėvai negaudavo meilės iš savo gimdytojų – didelė tikimybė, kad ir savo atžaloms jo skirs nepakankamai.
Neįtikėtina, kokį svarbų vaidmenį gamta paskyrė moterims, dovanodama motinystės palaimą, naujos gyvybės laukimą, kūną, galintį suteikti namus kitam žmogui. Pirmą kartą pastojusi moteris iki 18 metų, medikų vadinama jauna pirmakarte, o jei po 35 – erių - priklauso padidintos nėštumo rizikos grupei.
Moterims, norinčioms susilaukti vaikelio, būtina pasitikrinti sveikatą. Svarbu atlikti šiuos tyrimus: pasidaryti gimdos kaklelio citologinį tyrimą, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl lėtinių ligų, ypač uždegiminių (sinusitų, tonzilitų ir t.t.), susitaisyti dantis. Jei sergate lėtinėmis ligomis, vartojate vaistus, nėštumą reikia planuoti pasitarus su šeimos gydytoju. Yra vaistų, kuriuos vartojant negalima pastoti, nes jie ilgai nepasišalina iš organizmo. Juos gydytojas pakeis kitais, pasakys, kiek laiko reikia laukti, kad galėtumėte saugiai pastoti.
Teoriškai mergina gali pastoti, kai įvyksta pirmoji ovuliacija, t.y. nuo 13 iki 16 metų. Derėtų atminti, kad pastojimas ir sėkmingas vaikelio išnešiojimas yra du skirtingi dalykai.
Devyni mėnesiai kai nešiojamas kūdikis – didžiulis krūvis moters organizmui. Kai laukiasi labai jauna moteris, jos kūnas gali būti nepakankamai subrendęs nėštumui. Todėl išlieka problemų, susijusių su stuburo, inkstų ligomis grėsmė. Be to, galimos ir psichologinės problemos. Besikeičiančios kūno formos, blogesnė savijauta gali gąsdinti jauną nėščiąją. Prisideda ir baimė dėl ateities, nepasitikėjimas savimi.
Kai laukiasi vyresnio amžiaus moteris, jos organizmas dažnai jau būna su „patirtimi“ – dėl streso pilno darbo padidėjęs kraujospūdis, viršsvoris, išryškėjusios ligos, pavyzdžiui, diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai bei kitos sveikatos problemos, kurios gali paūmėti ar apsunkinti paties nėštumo eigą.
Negalima sakyti, kad motinystės instinktas labai priklauso nuo amžiaus - kartais jis pabunda vos priglaudus ilgai lauktą vaikelį prie krūtinės. Dalis moterų, nelaukusių, ar norėjusių atsisakyti vaiko, pakeičia nuomonę, kai įvyksta akių, odos kontaktas su vaikeliu.
Noras susilaukti vaikų iki 30 metų skiriasi – vienos svajoja sūpuoti mažulius, kitos galvoja tik apie karjerą. Po 30 metų dažna moteris „išgirsta“ biologinio laikrodžio tiksėjimą. „Turinčios nuolatinį partnerį staiga paklausia savęs, jei taip gerai sekėsi saugotis, gal iš viso negaliu pastoti. Vienišės gali pajusti, kad karjeros jau negana“, - sakė akušerė- ginekologė Aura Bartaškienė.
Šis reiškinys dažniau būdingas toms, kurios vaikelio nelabai norėjo. Dažniau pasireiškia jaunoms, netikėtai pastojusioms moterims. Joms jau nėštumo metu atsiranda pirmieji depresijos požymiai – miego, apetito sutrikimai, nerimas, blogesnė nuotaika.
Kadangi tokie skundai būdingi ir normalaus nėštumo metu, atpažinti, kad tai prasidedanti depresija, sunku. Po gimdymo daugeliui moterų dėl vėl pasikeitusių hormonų – pradeda daugėti pieno gamybai svarbaus hormono prolaktino – gali būti „ašarų diena“, kurios prasideda 3-4 dieną po gimdymo.
Bloga nuotaika, liūdesys, dirglumas, nerimas gali užsitęsti iki savaitės. Tai dar vadinama paprastąja pogimdymine depresija. Jei trunka ilgiau nei dvi savaitės, būtina kreiptis į gydytojus, nes tai jau gali būti didžioji pogimdyminė depresija. Ją reikia gydyti, nes moteriai net gali kilti minčių apie savižudybę.
Žymiai rečiau kyla pogimdyminė psichozė, kurios metu moteris pasidaro pavojinga ne tik sau, bet ir savo kūdikiui. Pogimdyminė psichozė atsiranda greitai per 2-3 paras po gimdymo, jos atveju moteris reikia guldyti į ligoninę.
