Penktadienį Indrei Stonkuvienei pristačius savo naują knygą bei prabilus apie naują pavardę, jos gerbėjai pradėjo spėlioti – gal vestuvės su Vidu Bareikiu jau atšoktos? Pasitaikė ir tokių, kurie skelbė žinantys, jog Indrės ir Vido vestuvės jau įvyko Vilkaviškio katedroje.
Portalas Žmonės.lt susisiekė su I.Stonkuviene ir pasiteiravo, ar meilės šventė su mylimuoju jau atšvęsta, o pavardė simbolizuoja santuokos statusą.
Indrė patikino, kad ją jau galima vadinti Bareikiene, tačiau apie galimai įvykusias vestuves atsakė mįslingai.
„Mane dabar galite vadinti Indre Bareikiene“, – portalui Žmonės.lt sakė Indrė.
„Kaip, kas ir kodėl – sužinosite visi vėliau...“ – lakoniškai pridūrė ji.
Primename, kad penktadienį Indrė Stonkuvienė pristatė naujausią savo projektą – knygą. „Vis dar negaliu patikėti, kad tai vyksta. Išankstiniai knygos pardavimai jau prasidėjo, o ant viršelio – būsima mano pavardė – Bareikienė“, – džiaugėsi Indrė.
Beveik 9-erius metus brandinta mintis apie knygą pagaliau išvysta dienos šviesą. Pasak autorės, aprašyti savo gyvenimą taip, kad naudingų minčių rastų kiekviena skaitanti buvo tikrai sudėtinga.
„Ne kartą girdėjau, kad esu drąsi, bet – prisipažinsiu – rašydama, taip nesijaučiau. Užrašyti savo patirtis – nenušlifuotas, nenudailintas, be cenzūros ir filtrų, o rašant patirti kai kurias iš naujo – tam reikia „smarvės“, – prisipažįsta I. Stonkuvienė.
Knyga kalba apie moters vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje bei meistriškai persipina su itin atvirais garsios moters išgyvenimais.
„Mama, žmona, sesuo, dukra, draugė, buvusioji, esamoji, palaužta, bet neperlaužta, laiminga, dantis sukandusi, stipri, silpna, pamotė, draugė, konkurentė, vieniša, geidžiama, ieškanti, radusi, atrasta. Daugybė vaidmenų yra paruošta vienai moteriai. Knygoje aprašiau tuos, kurie teko man“, – sako visuomenininkė.
Asmeninei Indrės istorijai akomponuoja ir per visą knygą lydi jungiškosios krypties psichologės, psichoterapeutės ir psichoanalitikės Aistės Jasaitytės-Čeburiak įžvalgos bei šiuolaikiškai perpasakoti septynių graikų mitologinių deivių – Artemidės, Atėnės, Hestijos, Demetros, Persefonės, Heros ir Afroditės – mitai.
Šios deivės simbolizuoja archetipinius moterų elgesio modelius (vaidmenis) arba asmenybės tipus, kuriuose save atpažins kiekviena knygą skaitanti moteris.
Atpažinus, kurie archetipai yra dominuojantys, aktyvūs, o kurie – pasyvesni, galima sąmoningai vienų energiją stiprinti ir puoselėti, o kitų, atvirkščiai, slopinti. Tai kelias į autentiškesnę, įvairiapusiškesnę „aš“ versiją arba, anot dr. Jean Shinoda Bolen, tai yra Herojės kelias.
Psichoterapeutė A.Jasaitytė-Čeburiak remiasis Karlo Gustavo Jungo šveicarų psichiatro, psichoanalitiko ir vieno svarbiausių XX a. mąstytojų psichologijos srityje praktika. Jungas suskirstė žmogaus psichiką į asmeninę sąmonę, individualią pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę. Kolektyvinė pasąmonė yra universali pasąmonės dalis ir joje „išsaugoti“ elgesio modeliai daugiau ar mažiau bendri visiems žmonėms nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.
Remiantis Jungu, archetipai – tai atsikartojantys instinktyvaus elgesio modeliai, scenarijai, vaidmenys, egzistuojantys kolektyvinėje pasąmonėje.
Autorės I.Stonkuvienės nuomone, visi moterims gyvenime tekę ar teksiantys vaidmenys nėra galutiniai, o tai vienas pagrindinių jos minčių, ką sau patartų išsinešti ir skaitytojams.
