Dvylika metų JAV gyvenanti Eglė (vardas pakeistas – aut.past.) prieš septynerius metus gavo Amerikos pilietybę ir asmens dokumentą.
Pagal įstatymus, apie tai ji turėjo pranešti Lietuvos institucijoms ir grąžinti lietuvišką pasą, tačiau to nepadarė. „Lietuviškas pasas man yra reikalingas, kai grįžtu į Lietuvą, todėl nusprendžiau jo negrąžinti. Pavyzdžiui, kai apsilankau pas daktarus. Jiems užtenka parodyti lietuvišką pasą, niekas jo galiojimo netikrina. Tiesiog mažiau problemų“, – „15min“ aiškino Eglė.
Į gimtinę moteris grįžta kartą per vienerius-dvejus metus.
„Tiek JAV, tiek Europos oro uostuose rodau JAV pasą, lietuvišką dokumentą naudoju tik kai kuriose įstaigose. Tiesa, 2003-2006 metais buvo galimybė atstatyti Lietuvos pilietybę, tačiau nesuskubau to padaryti, o dabar jau vėlu. Lietuviškas pasas dar galios keletą metų, tada galvosiu, ką daryti“, – sakė Eglė.
Lietuvos pareigūnų teigimu, įstatymai reikalauja, kad piliečiai praneštų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą per 30 dienų. Tačiau tai labiau primena sąžinės balsą, kadangi nelegaliai Lietuvos pilietybę pasilikusių lietuvių niekas neieško ir negaudo.
Tik kai kurios užsienio valstybės praneša Lietuvai apie kitataučiams išduotus pasus.
Užsienio šalyse veikiančios Lietuvos ambasados atlieka savotišką „pašto dėžutės“ funkciją. Gavusios informaciją apie kitos valstybės piliečiu tapusį lietuvį, taip pat piliečiui grąžinus pasą ar panorus atsisakyti Lietuvos pilietybės, apie tai informuojamos Lietuvos tarnybos.
Apie įgytą kitą pilietybę taip pat galima pranešti Lietuvos Migracijos departamentui.
Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė pastebėjo, jog nuslėpus kitos pilietybės gavimo faktą, gresia baudos. „Įstatyme numatyta, kad įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo automatiškai netenka Lietuvos pilietybės ir nėra jokių išimčių. Už nepranešimą jiems gresia bauda iki 5 tūkstančių litų, kurią skirtų teismas“, – „15min“ sakė D.Vežikauskaitė.
Tokiai mažai valstybei kaip Lietuva kiekvienas pilietis yra aukso vertės, nereikėtų jų taip lengvai paleisti. Juk išvykusių lietuvių vietą užima užsieniečiai. Štai, ieškojau santechniko, o radau tik rusiškai kalbantį. Sakė PLB pirmininkė R.Narušienė.
Ji pastebėjo, kad 1991 metais priimtas Pilietybės įstatymas daug kartų keitėsi, buvo pildomas ir plečiamas. Taigi svarbu žinoti daug aplinkybių – kada kita pilietybė įgyta, kokie yra piliečio ryšiai su Lietuva, ar jis buvo tremtinys ir pan. Tai sukelia papildomų problemų ieškant „nelegalių lietuvių“.
Migracijos departamento duomenimis, pernai Lietuvos pilietybės neteko ar atsisakė 610 žmonių, užpernai – 485 asmenys. Tačiau tai – tik oficialūs skaičiai. Kiek lietuvių, įgiję antrą pilietybę, apie tai nepranešė Lietuvai, D.Vežikauskaitė nesiryžo spėlioti.
PILIETYBĖ – TAI, KAS ESI
Nors Eglė pažeidė įstatymus, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė nesiryžo jos smerkti. „Nežinant aplinkybių, per lengva daryti išvadas. Tačiau ateityje, tikiu, įstatymai bus pakeisti ir ji galės turėti JAV ir Lietuvos pilietybę“, – vylėsi R.Narušienė.
PLB laikosi nuomonės, kad teisė į Lietuvos pilietybę yra prigimtinė, taip pat ją turėtų gauti užsienyje lietuviams gimę vaikai. „Lietuvis lieka lietuviu, kad ir kur bebūtų. Tautybė – tai, kas esi. Be to, Lietuvos pilietybė, pasas duoda didesnę naudą ne jį turinčiam asmeniui, bet pačiai šaliai. Būdami užsienyje jie gali daryti įtaką, padėti Lietuvai, ją garsinti. Lyg savotiški ambasadoriai“, – sakė R.Narušienė.
