Nida Degutienė – apie šalį, kur pildo troškimus, ir Velykas, kurios ten ateina rudenį, o jų akcentas – ne margutis

„Ši šalis visąlaik buvo mano didžioji svajonė“, – prisipažįsta jos sostinėje Kanberoje dėl vyro Dariaus Degučio diplomatinės veiklos gyvenanti tinklaraščio „Nidos receptai“ ir kulinarijos knygų autorė Nida Degutienė. Ten pora jau ketvirtą sykį švenčia Velykas.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Remigija Paulikaitė

Šaltinis:

Žurnalas „Ji“

Nida Degutienė su vyru Dariumi Degučiu / Gretos Skaraitienės / BNS ir asmeninio albumo nuotraukos

Trumpa dosjė

GIMIMO DIENA. Kovo 8 d.
RYTO TRADICIJA. Stiklinė vandens, puodelis žaliosios arbatos, sportas, pusryčiai, kava.
GRAŽIAUSIA GĖLĖ. Tulpė.
MĖGSTAMIAUSIAS PATIEKALAS. Blynai.
BRANGIAUSI PAPUOŠALAI. Žinios ir patirtys.
SUKNELĖ AR DŽINSAI? Džinsai.
ĮKVEPIANTI ASMENYBĖ. Mama.
JŪSŲ POSAKIS. Viskas padaroma darymo būdu.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti – daugiau informacijos rasite ČIA

Gretos Skaraitienės / BNS nuotrauka/Nida Degutienė

Kokios nuotaikos pasitikote Velykas?

Kad ir kaip keistai skambėtų, jos Australijoje išaušta rudenį, tad šventes pasitinkame su visai kitokiais jausmais, nei gyvendami Lietuvoje. Užuot džiaugęsi atgimstančia gamta, mėgaujamės gelstančių lapų peizažais ir vis vėsesniais saulėtų dienų rytais. Su vyru jau įpratome, kad kovas, balandis yra rudens mėnesiai, o liepa, rugpjūtis – pats viduržiemis. Velykos man – jauki šeimos šventė, jas minime namuose. Gaila, kad geografiškai esame toli nuo artimųjų, tad prie stalo sėdame tik dviese.

Per didžiąsias metų šventes visuomet stengiuosi laikytis tradicijų. Prieš Velykas kruopščiai kaupiu svogūnų lukštus ir iš vakaro sėdu marginti margučių. Kiaušinius nuo vaikystės dažau vien natūraliais dažais, todėl dažymo priemonių dairausi ir vietinėse parduotuvėse. Beje, Australijoje šios šventės akcentas – ne margučiai, o