„Paryžius visiems atrodo romantinis miestas: vaikščiosime su gražiomis skrybėlėmis ir suknelėmis, o visi į mus žiūrės. Visi stereotipai žlugo po pirmos dienos, kai išėjau pasipuošusi, graži, ir susidūriau su vyru, kuris mane sekė, o paskui veržėsi į namus“, – taip gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ prabilo Prancūzijoje kiek daugiau nei dešimtmetį gyvenanti klaipėdietė, miesto ir kelionių gide dirbanti Dominyka Idzelytė-Brunelle.
Moters patyrimų užtektų, kaip sakoma, ne vienam gyvenimui. Lietuvą ji paliko mirus mamai ir ėmus trūkinėti ryšiui su tėčiu. Jau pirmaisiais gyvenimo metais Prancūzijoje Dominyka nukentėjo nuo ją apsvaiginusio vyriškio, o viską, ką turėjo, prarado gaisre. Tačiau nepaisydama visų užklupusių nelaimių, lietuvė liko ir sėkmingai įsitvirtino jos iš pradžių nelepinusioje šalyje.
Prancūzijoje, pasak Dominykos, nerasite lietuvių, atvykusių dėl ekonominių priežasčių.
„Čia atvyksta trijų kategorijų žmonės: avantiūristai, meilės emigrantai, mokslininkai arba menininkai“, – teigė D.Idzelytė-Brunelle.
Kodėl Lietuvoje gerą darbą ir namus turėjusi Dominyka emigravo ir gyvenimą didmiestyje iškeitė į kaimą su vištomis? Kas, pasak lietuvės, svarbiausia norint įsitvirtinti Prancūzijoje? Ir ko nepakenčia prancūzai?
Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ – pirmadienio vakarą, 20 val. per LNK
