Įraše, kuriuo pasidalijo ir su portalu Žmonės.lt, Gabrielė atvirauja, kad nors netrūksta sunkių akimirkų ir nuovargio, daugelį jų nustelbia maži, gražūs dalykai.
„Norėtųsi pasakyti, kad antras mėnuo buvo lengvesnis, bet tikslesnis atsakymas būtų – nepalengvėjo, tik po truputį išmoksti su viskuo susitvarkyti. Susitvarkyti su verksmu, kuris, atrodo, niekada nesibaigs, su maitinimo iššūkiais, su miego trūkumu, su savo emocijomis – iš esmės, su viskuo kas vyksta. Atrodo, su kiekviena diena vis labiau pažįsti savo vaiką, supranti, dėl ko jis verkia ir žinai, kaip padėti. Bet vieną dieną viskas apsiverčia ir pažindiniesi iš naujo, nes tai, kas veikė vakar, šiandien jau nebeveikia. Ir tai tik parodo, kiek daug sugebi – net kai atrodo, kad nieko nebežinai ir nebemoki, vis tiek atrandi sprendimą, nors kartais iki jo pereini visus įmanomus emocijų kalnelius.
Tuo metu galvoji, kad galbūt darai kažką ne taip, o iš tikrųjų darai viską, ką gali geriausiai. Vieno teisingo būdo tiesiog NĖRA. Tokio amžiaus kūdikiui neturėti ritmo ir rutinos yra NORMALU. Nieko nereikia spausti ar tikėtis per daug. Tik kartais sunku neleisti gražių momentų užtemdyti blogoms mintims ir savęs nenuvertinti. Nors visą tai supranti, kartais tos mintys vis tiek paima viršų. Todėl svarbu turėti šalia žmogų, kuris primintų, kad viskas yra gerai, ir jausti tai, ką jauti, taip pat yra gerai. Nors kartais tuo patikėti sunku, o pasakymas „viskas bus gerai" ne visada padeda – iš tikrųjų viskas bus gerai, net jei dabar taip neatrodo“, – teigė Gabrielė.
Nesupranta vieno dalyko
Rašydama ji apmąstė ir mamų, auginančių daugiau nei vieną vaiką, kasdienybę.
„Dabar dėlioju šias mintis šokinėdama ant kamuolio ir laikydama beveik miegantį Herkų ant rankų, žinodama, kad maždaug už pusvalandžio reikėtų nusitraukti pieno, bet nežinai ar pavyks. Galbūt tuo metu jis verks taip, kad vienintelis būdas jį nuraminti – laikyti ant rankų. O vienu metu daryti abu dalykus yra kur kas sudėtingiau. Bet tiesiog imi ir padarai, nes privalai. Ir staiga viskas, kas atrodo neįmanoma, tampa įmanoma. Būtent taip ir galėčiau apibūdinti
motinystę. O mamos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, man dabar atrodo tiesiog kosminės. KAIP?“ – klausė ji.
Visgi G.Žvagulė neslepia, kad nors gali pasirodyti, jog sunkumų daugiau nei gražių momentų, realybė yra kitokia.
„Pagal tai, ką jau parašiau, galėtų atrodyti, kad sunkumų daugiau, nei gražių momentų. Bet jų, ypač lyginant pirmą mėnesį su antru, yra be proto daug. Pagaliau gali matyti šypseną, kuri jau nėra nevalinga – ji kasdien vis platesnė ir jų vis daugėja. Apie įdomias, iki ašarų prajuokinančias veido išraiškas, galiu net nepasakoti, nes jų
nupasakoti tiesiog nepavyks. Tas žvilgsnis, kuris anksčiau atrodė nukreiptas į niekur, dabar tapo toks gilus ir įdėmus. Atrodo, kad kiekvienas veiksmas tampa vis sąmoningesnis, o su tuo ir
pati tampu sąmoningesnė.
Nors kartais linksta kojos ir nusvyra rankos, vis tiek atsistoji ir primeni sau, kokį svarbų darbą darai. Taip – drąsiai vadinu tai darbu. Vieni sakys, kad tai pareiga, ir iš dalies sutinku, turint vaiką, juo rūpintis yra pareiga, bet ir pats prasmingiausias darbas. Net po to, kai pastaruosius kelerius metus dirbau tikrai prasmingą darbą ir galvojau, kur dar galėčiau rasti daugiau prasmės – atradau ją čia.
Net jei kartais jaučiuosi kitaip, tai nereiškia, kad prasmė dingo – ji tiesiog trumpam pasislėpė ir laukia dar vienos šypsenos, kuri viską primins“, – priduria ji.
Vėliau Gabrielė prabilo ir apie trečią mėnesį, tačiau šįkart – trumpai.
„Trečio mėnesio nepamiršau, o praleidau sąmoningai!
Šį kartą labai nesiplėsiu, tik labai noriu pasakyti, kad bus lengviau, bus TIKRAI lengviau. Vienoms palengvėjimas ateina anksčiau, kitoms vėliau, bet jis ateina“, – instagrame rašė G.Žvagulė.
