Įspūdingo dydžio SPA įsikūrė vienas geriausių Lietuvoje muzikinio sveikatinimo kabinetų. Juose socialinių mokslų daktarė, docentė, muzikos mokytoja ekspertė bei nėščiosioms skirtos knygelės „Būsimųjų mamų dainos” autorė Lolita Navickienė būsimas mamas ir tėčius, mažylius bei visus norinčius atsipalaiduoti nuo gyvenimo tempo ir rutinos, moko naudotis pačios gamtos suteikta sveikatinamąja muzikos galia ir padeda praskaidrinti savo gyvenimą.
Paprašėme Lolitą atsakyti į keletą klausimų. Kaip gimė muzikinio sveikatinimo idėja? Ši mintis prieš daugelį metų kilo mano tėčiui – Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centro prezidentui, habilituotam daktarui, profesoriui Albertui Piličiauskui. Tėtis seniai žinojo apie prenatalinę (iki gimimo) muzikos poveikio galią.
Prieš dvidešimt metų man laukiantis sūnaus vis primindavo, kad kuo daugiau klausyčiausi muzikos ir pati niūniuočiau. Tai nebuvo sunku, nes pats gyvenimas atsiuntė tokias galimybes. Tuo metu studijavau dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Besilaukdama sūnaus jaučiausi lyg vaikščiojantis skambantis varpas ir išties, gimęs sūnus netruko nustebinti savo sugebėjimais ir stebina jais iki šiol. Asmeninė patirtis ir vis pasikartojantys tėčio raginimai padėti ir kitoms šeimoms susilaukti gabių vaikų paskatino mane savo profesinį dėmesį sukoncentruoti į šią sritį ir prieš 5 metus šioje srityje žengti pirmieji žingsniai. Pagal kokią lavinimo ir sveikatinimo sistemą dirbate?
Smagu, kad pavyko užmegzti ryšius su vienu ryškiausiu pasaulio prenatalinio muzikinio ugdymo specialistu, pediatru, profesoriumi iš Maskvos, metodo „Sonatal“ autoriumi Michailu Lazarevu. Besiremdama jo, kitų mokslininkų darbais, žymiausiomis pasaulio muzikinio ugdymo koncepcijomis bei autoriniu tėčio „Asmeninės prasmės“ ir savo „Emocinio imitavimo“ metodais (jo pagrindu L.Navickienė yra apgynusi daktaro disertaciją) sukūriau originalią muzikinio sveikatinimo metodiką, galinčią daryti didelį poveikį tiek nėščioms moterims ir laukiamiems mažyliams, tiek ir jau gimusiems vaikams.
Kokia muzikavimo įtaka būsimai mamytei ir dar negimusiam kūdikiui? Amerikiečių mokslininkai dar praėjusiame amžiuje nustatė, kad muzikos klausymasis nėštumo laikotarpiu padeda moteriai įveikti baimes, stresus, pasijusti tvirčiau, susilaukti sveiko ir talentingo kūdikio. Tokie kūdikiai pasižymės aukštu intelektu, glaudžiu ryšiu su motina, protine branda, turės absoliučią muzikinę klausą.
Jie geriau vystysis, pradės anksčiau vaikščioti ir pan. Tačiau be pačios moters kasdieninio, pasiaukojančio darbo – kasdien muzikuoti reikia bent tris valandas – pačios gamtos suteiktomis galimybėmis nepavyks pasinaudoti. Jei būsima mamytė nemoka dainuoti, kaip tada? Galiu padrąsinti mokančias ir nemokančias dainuoti: visos sugeba padainuoti bent vieną garsą! Mano asmeninis patyrimas rodo, kad beklausių žmonių nėra.
Yra tik mažiau muzikinėje srityje lavinti. Gal vaikystėje, užuot dainavusios, vienos piešė, o kitos – lankė šokius, tačiau padainuoti kelis garsus – tikrai sugebės visos. Kaip kūdikį motinos įsčiose pasiekia muzika? Visi moters dainuojami garsai sklinda stuburo kaulais žemyn, atsimuša į dubenį ir per audinius, gimdos vandenis vibracijomis patenka iki mažylio.
Tad jei moters balso stygos sveikos, jos virpa, ji kalba – vadinasi, ji gali ugdyti savo vaikelį dar iki gimimo. Mažylio klausa yra vienintelis ryšio kanalas su jį supančiu pasauliu. Specialūs muzikiniai garsai bei pratimai turi unikalią galimybę skatinti negimusio mažylio klausą. Jis pradeda girdėti nuo 24 gyvybės užsimezgimo savaitės. Juk jokių užsiėmimų nelankiusios pagimdo protingus vaikus
Žinoma, kad pagimdo ir protingus, ir sveikus, tačiau neugdyto būsimo žmogučio gabumai lieka tik giminės genetikos arba pasyvaus vystymosi rėmuose. O juk mama galėjo padovanoti savo būsimam džiaugsmui neįkainojamą dovaną – galimybę būti kūrybiškesniam, protingesniam, gabesniam, nei ji su tėčiu ar jų seneliai, proseneliai. „Sveikučio“ programos, kurių pagrindinė vertybė yra šeima, skatina ne tik spartų būsimo ar jau gimusio mažylio gabumų formavimą. Programoje kviečiamas dalyvauti ir tėtis, gerėja šeimos tarpusavio santykiai, kurie tampa glaudesni. Kaip jaučiasi solidūs tėčiai, grodami ir dainuodami su vaikais?
Pradžioje daugelis labai nustemba, kad atvedus jau vaikščiojantį mažylį tenka ne sėdėti salės kampe ant kėdės, bet pačiam dainuoti, groti ir žaisti. Tačiau pabandę pajunta, kad aktyvus muzikavimas į šalį „nustumia“ jų pačių problemas ir padeda atsipalaiduoti, užsimiršti ir pasijusti vaiku, kada visas pasaulis tilpo į smėlio dėžę ir atrodė savas ir saugus.
Kokios muzikos reikia klausytis? Namuose norinčiai muzikuoti patarčiau klausytis W.A.Mozarto, A.Vivaldi, A.Corelli, J. S.Bacho, J.Haydno, P.Čaikovskio, G.Mahlerio, K.Debussy, K.Saint Saenso kūrinių, liaudies ir sakralinės (bažnytinės) muzikos. Apskritai, muzikinio sveikatinimo programa yra gana įvairiapusė. „Sveikutyje“ būsimoji mama piešia, skaito pasakas, eilėraščius, dainuoja, groja, šoka, rašo.
Tuo būdu negimęs mažylis gauna labai įvairios, lietuvių liaudies menu grindžiamos informacijos. Kokiais instrumentais grojate? Daugeliu atveju tradicinis muzikavimas labai skiriasi nuo muzikavimo muzikinio sveikatinimo metu.
Grojame K.Orfo instrumentarijaus metalofonais ir ksilofonais. Kai į rankas paimamos dvi lazdelės ir ritmiškai užgaunami du klavišai. Tokių lankytojų, kuriems minėta užduotis būtų per sunki – dar neturėjome. Taip pat grojame įvairiausiais būgnais – kongais, bongais, timpanais, paprastais būgneliais, įvairiais relaksaciniais instrumentais.
Jie mūsų lankytojams ypač patinka, nes jų skleidžiami garsai primena jūros ošimą, lietų ar ledo kristalų kritimą. Ką norėtumėte pabaigai palinkėti būsimiems ar jau esantiems tėvams? Būsimiems tėvams palinkėčiau nuo pat būsimos gyvybės užsimezgimo bendrauti su kūdikiu. Jam dainuoti, kuriant mintyse šviesius ir kupinus gėrio vaizdus. Jau esančias mamas ir tėčius paraginčiau nuo pat kūdikystės muzika sveikatinti savo mažylius, nes rūpestis atžalų sveikata bei jų intelektiniu potencialu turėtų kiekvienai šeimai tapti aktualiu siekiu.
