Sekite 15min Google
Negana to, sparčiai augantį atvykėlių skaičių E.Mildažytė palygino su gamtoje plintančiomis invazinėmis rūšimis – nuo Sosnovskio barščių iki kormoranų, – kurios, iš pradžių atrodžiusios nekaltai ar net naudingai, ilgainiui ima naikinti vietines ekosistemas.
Apie tai E.Mildažytė prabilo socialiniame tinkle „Facebook“. Įrašu sutiko pasidalyti ir su naujienų portalu Žmonės.lt.
„Apie invazines rūšis…
Net krūpteliu iš nuostabos ir vos nepalendu po prieš eismą riedančiu „Toyota Prius“ automobiliu… Tamsiaodis barzdotas vairuotojas manęs nė nepastebi – jo žvilgsnis seka programėlę mobiliojo telefono ekrane.
Lyg to dar būtų maža, išsigandęs priešais nusiverčia dviratininkas su mėlynu krepšiu ant pečių. Visas jo nešulio turinys išrieda iš kuprinės. Vežikas pasitaiso burną dengiantį raištį ir ima krauti užsakytą maistą atgal į termokrepšį. Veš užsakovui. Nesvarbu, kad maistas jau spėjo pabuvoti šalia balos.
– Iš kur šitie žmonės? – dingteli mintis. Kas ir kada juos pakvietė? Be kalbos, be įgūdžių, be orientacijos?
Kokią ekonominę naudą šaliai atneša maisto išvežiotojai bei pagal programėles iškviečiami automobilių vairuotojai? Šiandien jie keičia net mūsų eismo kultūrą! Ekonominė nauda, sakote? Kam ir kokia?
Kažkada iš plačiosios Sovietų Sąjungos dėl ekonominės naudos į Lietuvą buvo įvežtas ir visaip propaguojamas toks Sosnovskio barštis. Buvo tikimasi, kad, jį auginant, vargo su pašarais kolchozuose nebus. Paaiškėjo, kad jis nuodingas.
Šiandien jau ne tik kolūkinių fermų, bet ir Sovietų Sąjungos nebėra… O Sosnovskio barščių – kiek nori!
Pamenu, kaip fotografai žavėjosi pajūrine zunda, jos geometriškai tiksliomis formomis… Kol nepaaiškėjo, kad šis išvaizdus invazinis augalas gožia trapią pajūrio florą.
O muilinė guboja? Buvo saugoma ir puoselėjama. Didžiausios baudos – ją kopose skynusiems. O šiandien – raukite su šaknimis ir vežkite vežimais. Naikinkite šią invazinę kenkėją!
Tas pats su lubinais. Dar visai neseniai jais gerinome dirvas ir laukus, o šiandien skiname glėbiais, kad kitais metais neprisėtų ir tose vietose galėtų vešėti gysločiai bei bitkrėslės.
O kormoranai? Vieni juos keikia, kiti žavisi. Dažniausiai tie, kurie gyvena toliau nuo jų kolonijų. Kol kas dar žavimės ir baltaisiais garniais, o štai invazinius vėžius jau mėginame išgaudyti, kad jie nedominuotų prieš vietinius.
Gamtoje taip jau yra: kai leidi ar net tyčia įveži agresyvią invazinę rūšį, ji prisitaiko ir nesikuklina – nustelbia vietines.
Pradžioje žavesį kelia keli egzotiški daigai… O vėliau jie pakeičia visą ekosistemą.
Dabar europiečiai kuria net galingas programas, siekdami išsaugoti vietines, autentiškose vietose teberandamas rūšis. Ypač retas, senose radimvietėse augančias ir lėtai besidauginančias veisles, kurios neatsikuria, jei jų nesaugome“, – socialiniame tinkle rašė E.Mildažytė.
E.Mildažytės įrašas feisbuke:
