„Pirmą kartą mintis apie safarį kilo prie darbo stalo – norėjosi pamatyti egzotiškus gyvūnus ne zoologijos sode, kad ir geriausiame, o gamtoje, – atsimena senus laikus Gitana. – Tada, prieš daug metų, atbaidė daugybė skiepų ir vaistai nuo maliarijos, o ir keliauti su mažais vaikais atrodė pernelyg sudėtinga.
Džiaugiuosi, kad abu su vyru luktelėjome – vaikai užaugo, medikamentai patobulėjo, o mes galėjome leisti sau norimą safarį Botsvanoje. Ir net keliauti tarp lankytinų vietų lėktuvėliu. Varginanti kelionė automobiliu Afrikos keliais regisi begalinė, o 20-40 minučių skrydis iš vienos stovyklavietės į kitą – geriausias susisiekimo būdas.“
