Sekite 15min Google
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos specialistės Indrės Naureckaitės, 2023 metais atliktas lazerinis gatvių dangų skenavimas parodė, kad visame mieste buvo apie 220 kilometrų prastos būklės gatvių atkarpų. Tais pačiais metais iškeltas tikslas atnaujinti bent 100 kilometrų gatvių. Per pastaruosius trejus metus iš viso sutvarkyta apie 310 kilometrų.
Vis dėlto gatvių atnaujinimas, kaip aiškina savivaldybė, nėra procesas, kurį galima tiesiog užbaigti. Danga nuolat dėvisi, todėl jos būklė kasmet vertinama lazeriniu skenavimu. Atsižvelgiant į objektyvius duomenis, į metinius darbų planus įtraukiamos ir anksčiau remontuotos gatvės, jei jų būklė vėl pablogėja.
Šiemet darbų apimtys kilometrų skaičiumi yra maždaug perpus mažesnės nei ankstesniais metais.
„Dabar metinės darbų apimtys kilometrų kiekiu yra maždaug perpus mažesnės. Kartu tai leidžia vykdyti ilgesnį laiką planuotus darbus, kurie dėl savo kompleksiškumo vykdomi per kelis sezonus. Tarp tokių atvejų galima paminėti Trakų, Vokiečių, J.Basanavičiaus, Barboros Radvilaitės, Maironio gatves, kur ne tik atnaujinama susisiekimo infrastruktūra, bet ir klojami požeminiai tinklai – įrengiamas lietaus nuotekų tinklas. Tęstiniai darbai taip pat vyksta Kareivių, Džiaugsmo, V.Kudirkos gatvėse, Ukmergės–Ozo gatvių transporto mazge“, – Žmonės.lt teigė I.Naureckaitė.
Savivaldybės teigimu, šiemet daugiau remonto darbų vyksta centrinėje miesto dalyje. Būtent dėl to jų keliamus nepatogumus gali pajusti didesnė vilniečių dalis. Vis dėlto miesto atstovai pabrėžia, kad laikini eismo trikdžiai yra neišvengiami siekiant užtikrinti saugesnes ir patogesnes keliones ateityje.
Be to, remontuojant gatves neapsiribojama vien asfalto danga. Kartu tvarkomi požeminiai inžineriniai tinklai ir atliekami kiti po žeme esantys darbai. Kai kurie projektai užtrunka ir dėl to, kad vykdomi kultūros paveldo teritorijose – aptikus archeologinių radinių, tenka atlikti papildomus tyrimus.
Šiuo metu Vilniuje jau užbaigta apie 20 kilometrų gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų objektų – Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų ir M.K.Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas bei dalis Laisvės prospekto.
Dar apie 14 kilometrų gatvių atkarpų šiuo metu tebėra tvarkomos. Rangovų techniką galima išvysti Švitrigailos, P.Lukšio, A.Goštauto, S.Konarskio, Jogailos ir Džiaugsmo gatvėse, taip pat Kalvarijų gatvės dalyje nuo Ozo gatvės iki K.Ulvydo gatvės ir kitose miesto vietose.
Savivaldybė taip pat nurodo, kad iki rugsėjo 1-osios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama užbaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P.Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S.Batoro, A.Goštauto, L.Sapiegos ir Lentvario gatvėse bei Laisvės prospekte.
Dėl renginių centre – savivaldybės argumentai
E.Mildažytė savo pasisakyme taip pat kėlė klausimą, kodėl didieji miesto renginiai, tarp jų maratonai ir dviračių iniciatyvos, dažniausiai organizuojami centrinėje Vilniaus dalyje. Ji siūlė dalį tokių renginių perkelti į kitus rajonus, kad jais galėtų pasidžiaugti Lazdynų, Pilaitės ar Panerių gyventojai.
„Didieji renginiai centre yra neatsiejama miesto gyvybingumo, ekonomikos, turizmo ir tarptautinio matomumo dalis. Senamiestyje vykstantys renginiai kaip maratonai, festivaliai, šventės ar didelės sporto iniciatyvos į miesto centrą pritraukia ne tik vilniečius, bet ir žmones iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Didieji renginiai jau yra tapę miesto vizitine kortele. O Vilnius tikrai nėra išimtis – pasaulio miestai didžiausius kultūros ir sporto renginius taip pat organizuoja centrinėse miesto erdvėse.
Kartu tai nereiškia, kad miesto gyvenimas vyksta tik centre. Vilniaus kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas nuosekliai keliasi ir į gyvenamuosius rajonus. Naujojoje Vilnioje, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Lazdynuose, Žirmūnuose, Karoliniškėse ir kitur vyksta bendruomenių renginiai, ekskursijos, žygiai, viešųjų erdvių atidarymai, įvairios veiklos ir iniciatyvos. Tokie renginiai yra arčiau gyventojų ir pirmiausia skirti konkrečių rajonų bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
