Juk nuo jos raiškos priklauso ne tik tarpusavio ryšio tvirtumas, bet ir pasitenkinimo jausmas būnant kartu.
Sendami artėjame
Tapatindami meilę vien tik su aistringais jausmais, automatiškai su nepasitikėjimu žvelgiame į juos slopinantį laiką (taip gimsta tokie įsitikinimai, kaip „meilė trunka tris metus“). Tačiau bėgantys metai gali apdovanoti ne tik raukšlėmis bei pražilusiais plaukais, bet ir turtinga ryšio su kitu asmeniu istorija. Jeigu nebijojote įsipareigoti ir dėjote daug pastangų jai sukurti, šiandien pagrįstai galite tuo didžiuotis. Juk vienai laiko išmėgintai porai negali prilygti ir dešimt neseniai Amūro sumedžiotų įsimylėjėlių, kuriems visi išbandymai dar priešakyje.
Laikas romantiškus santykius ne tik išbando, bet ir brandina lyg gerai išlaikytą vyną. Kaip jis veikia artimiausių žmonių bendrystę? Nelengva atsakyti vienareikšmiškai, bet neabejotinai tam pasitarnauja buvimas kartu toje pačioje aplinkoje, būtinybė priimti panašius gyvenimo iššūkius bei bendri potyriai. Nors kiekvienas su savimi „atsinešame“ skirtingą prigimtį bei kitokį įgytos patirties kraitį, tačiau nuo tam tikro taško tampame bendrakeleiviais. Vienijančio tikslo pasiekimo sėkmė neatsiejama nuo partnerių noro padėti vienas kitam, nuostatos ištverti ir sunkiausias kelionės akimirkas.
Tad stebint ilgiau kartu gyvenančias poras tenka pamatyti daug panašumų. Panašūs įpročiai, kartu leidžiamas laikas, neišvengiama būtinybė vos ne kiekviename žingsnyje derintis vienas prie kito sukuria ypatingas aplinkybes, dėl kurių rodosi net fiziniai partnerių bruožai supanašėja.
Asmenybės dvilypumas
Mums įprasta žmogų tapatinti su ryškiausiomis jo savybėmis, nustumiant į antrą ar net trečią vietą kitus jo bruožus. Todėl pažįstamą Jurgitą, ilgai negalvoję, pakrikštijame stačiokės vardu, o kaimyną Joną už akių pravardžiuojame plevėsa. Šiuo atveju išskirtas ypatybes prisodriname neigiamais atspalviais, bet į jas taip pat sėkmingai galime pažvelgti ir šviesesniu žvilgsniu. Ta pati panelė Jurgita gali būti pavadinta spontaniška tiesos mylėtoja, o Jonas – tiesiog mėgstantis laisvę, be ją ribojančių įsipareigojimų.
Be kelių pačių ryškiausių bruožų, kuriuos linkę pastebėti dauguma aplinkinių, kiekvienas žmogus dar turi ir šešėlinę savo asmenybės pusę. Būtent jos apraiškas stebime tuomet, kai iš pažiūros visuomet ramų Petrą staiga ištinka pykčio priepuolis arba pernelyg racionali Aldona netikėto impulso pagauta įsigyja nepraktišką daiktą.
Tad artimiausias žmogus gali turėti tiek mums patrauklių, tiek atstumiančių savybių. Kurių nors iš jų išskyrimas nulems tolesnius mūsų veiksmus – sieksime glaudesnio bendravimo su partneriu ar tolsime nuo jo.
Skyrybų žodynas
Kunkuliuojant konfliktų pažadintoms neigiamoms emocijoms paprastai akcentuojami asmenybių skirtumai. Tad neatsitiktinai dažniausiai nurodoma skyrybų priežastis yra „nesutapę sutuoktinių charakteriai“.
O viskas prasideda iš pažiūros labai nekaltai. „Tu niekada neplauni indų“ – užsipuola vyrą žmona. „O tau nepatinka mano tėvai“ – keičia smūgio kryptį antroji pusė. „Grįžęs iš darbo, nieko nedarai, tik spoksai televizorių“ – užsiplieskia švelnioji lytis. „Geriau tylėtum ir rūpintumeisi vaikais“ – toliau kursto nesantaiką sutuoktinis.
Tikriausiai pastebėjote, kad konflikto metu mūsų žodyne padaugėja kategoriškų vertinimų, o visos pastangos paprastai nukreipiamos ne į bendrystės paieškas, bet skirtybių pabrėžimui.
Veikiant savotiškam ratilo efektui viena, kuri nors išryškinta neigiama partnerio savybė sugadina visą vaizdinį apie tą žmogų. Tuomet ir į jokių emocijų nekėlusius ar net visai priimtinus bruožus imama žvelgti tarsi pro juodus akinius. Taip romantiškos draugystės pradžioje nuostabiausia pasaulio moterimi vadinta mergina staiga tampa bjauria ragana, o simpatiškas jaunuolis eilinio barnio įkarštyje apšaukiamas senu ožiu. Šie perversmai ne visuomet priklauso nuo to, ką matome prieš savo akis. Jeigu santykių pradžioje partnerį per daug idealizuojame, tai labai tikėtina, kad vėliau būsime linkę pernelyg dramatizuoti tarpusavio nesutarimus.
Meilės dėsniai
Jeigu meilėje vis tik galima išskirti tam tikrus dėsningumus, vienas jų neabejotinai liudytų, kad iš esmės skirtingus žmones vienas prie kito traukia panašumai. Nors plika akimi ne visuomet juos pastebime, tačiau giliau pažinę partnerių asmenybes atrastume nemažai bendrybių. Juk išoriškai uždaras vaikinas, pasirinkdamas drąsiai bendraujančią panelę, realizuoja tą savo asmenybės dalį, kuriai reikia daugiau erdvės ir galimybių pasireikšti gyvenimo scenoje. Ta pati mergina gali jausti vidinį poreikį dažniau pabūti tyloje (kuris gali būti neįsisąmonintas), tad jį greičiau įgyvendintų su nuosaikesnio temperamento partneriu.
Nors kiekvienam patartina labiau pažinti savo sielos kerteles, tačiau, išsiaiškinus kuo ir kaip sudomino artimu tapęs žmogus, nebūtinai pasidaro lengviau. Juk ne visiems patiktų tokios savianalizės išvados, kaip „tu manyje atgaivini prisiminimus apie motinos švelnumą“ arba „ištekėjau už tavęs, nes man trūko saugumo“.
Nepaisant atskleidžiamų dėsnių, dviejų žmonių meilės santykiuose vis dar lieka nemažai erdvės paslapčiai.
