Žiniasklaidoje skelbta, kad visai neseniai 50-ąjį jubiliejų paminėjęs istorikas, rašytojas ir sporto komentatorius Robertas Petrauskas daugiau nei pusmetį kovoja su sunkiomis insulto pasekmėmis.
Visai neseniai pranešta, kad eidama 58-uosius metus mirė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė. Ją buvo ištikęs sunkus hemoraginis insultas, po kurio ji neprabudo iš komos.
Šios istorijos skirtingos, tačiau jas jungia viena žinia: insultas nėra „senų žmonių liga“. Tai ūmi būklė, kai žmogaus likimą gali nulemti vos kelios minutės.
Intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas sako, kad viena klastingiausių insulto savybių – insulto neskauda, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Žmonės įpratę, kad rimtą ligą turi skaudėti, todėl pirmus signalus nurašo nuovargiui, oro permainoms, bet insultas dažnai prasideda tyliai – ranka kelioms minutėms nepaklūsta, užstringa kalba, aptemsta viena akis, sutrinka pusiausvyra. Dažnu atveju žmogus nusprendžia palaukti, kol praeis, nors būtent laukimas tokiu atveju yra pavojingiausia klaida. Kiekvieną minutę užkimštos smegenų arterijos metu žūsta milijonai neuronų“, – aiškina gydytojas.
Signalai, kurių negalima ignoruoti
Išeminio insulto metu krešulys užkemša smegenų arteriją. Tuomet gali staiga nusilpti viena kūno pusė, nukarti lūpos kampas, sutrikti kalba, aptemti viena akis, atsirasti dvejinimasis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas.
Kartais simptomai trunka vos kelias minutes ir praeina. Tačiau tai nėra gera žinia. Tai gali būti praeinantis išeminis priepuolis, kurį gydytojai vadina rimtu įspėjimu prieš didelį insultą.
Hemoraginio insulto arba plyšusios aneurizmos atveju signalas dažnai būna kitoks – staigus, neįprastai stiprus galvos skausmas. Pacientai jį apibūdina kaip „blogiausią galvos skausmą gyvenime“, tarsi smūgį iš vidaus.
„Jei žmogus pasako: man kažkas sprogo galvoje – tai sakinys, kurio gydytojai klausosi labai rimtai. Tai aneurizmos plyšimas, kol neįrodyta priešingai“, – sako A.Afanasjevas.
Kaip atpažinti insultą namuose?
Gydytojas siūlo prisiminti BE-FAST taisyklę. Ji naudojama ir Amerikos insulto asociacijos informacijoje apie insulto požymius: pusiausvyros praradimas, regėjimo pokyčiai, veido perkreipimas, rankos silpnumas, kalbos sutrikimas ir laikas skambinti pagalbai.
B – balance. Ar žmogus staiga prarado pusiausvyrą? E – eyes. Ar sutriko regėjimas, dvejinasi, aptemo viena akis? F – face. Ar nusišypsojus viena veido pusė nukara? A – arms. Ar iškėlus abi rankas viena krenta žemyn? S – speech. Ar kalba tapo neaiški, paini, žmogus neranda žodžių? T – time. Bent vienas požymis – skambinti 112.
„Geriau dešimt kartų nuvykti į ligoninę be reikalo, negu vieną kartą pavėluoti“, – pabrėžia gydytojas.
Didžiausios klaidos
Dažniausia klaida – atsigulti ir laukti, kol praeis. Antroji – skambinti artimiesiems, šeimos gydytojui ar kaimynei, bet ne 112. Trečioji – vežti žmogų savo automobiliu. Greitoji pagalba ne tik saugiau perveža pacientą, bet ir iš anksto informuoja insulto centrą.
Dar viena pavojinga klaida – duoti aspirino „kraujui praskiesti“.
„Kol nežinome, ar insultas išeminis, ar hemoraginis, negalima duoti jokių vaistų savo iniciatyva. Jei į smegenis liejasi kraujas, aspirinas gali padaryti dar daugiau žalos“, – įspėja A.Afanasjevas.
Intervencinė radiologija: kai trombas ištraukiamas mechaniškai
Šiandien insulto gydymas nebėra tik vaistai ir laukimas. Esant išeminiam insultui, kai užsikemša didelė smegenų arterija, gali būti atliekama mechaninė trombektomija – procedūra, kurios metu krešulys pašalinamas kateteriu.
„Per kirkšnies arba riešo arteriją įvedame kateterį, realaus laiko rentgeno vaizde pasiekiame krešulį smegenyse ir jį pašaliname. Žmones labiausiai stebina tai, kad šiandien sudėtingiausi smegenų darbai atliekami per kelių milimetrų dūrio vietą kirkšnyje“, – pasakoja gydytojas.
Trombolizė, kai į veną leidžiamas krešulį tirpdantis vaistas, dažniausiai galima per pirmąsias 4,5 valandos. Trombektomija standartiniu atveju atliekama iki 6 valandų, o atrinktiems pacientams – net iki 24 valandų.
Medicinos gairėse ir praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik laikrodžiui, bet ir smegenų audinio būklei – kiek jo jau negrįžtamai pažeista, o kiek dar galima išgelbėti.
Kam verta pasitikrinti profilaktiškai?
Pasak gydytojo, apie profilaktinį smegenų kraujagyslių patikrinimą verta pagalvoti žmonėms, kurių šeimoje buvo aneurizmų, ypač jei du ar daugiau pirmos eilės giminaičių turėjo aneurizmą ar patyrė jos plyšimą.
Taip pat – sergantiems policistine inkstų liga, kai kuriomis jungiamojo audinio ligomis, turintiems aortos aneurizmą ar jau gydytą smegenų aneurizmą.
Dažniausiai tam naudojama magnetinio rezonanso angiografija – neinvazinis tyrimas, leidžiantis įvertinti smegenų kraujagysles.
Insulto galima išvengti dažniau, nei manome
2024 m. Amerikos širdies asociacijos ir Amerikos insulto asociacijos gairėse pabrėžiama, kad pirmojo insulto riziką galima reikšmingai mažinti keičiant gyvenseną ir kontroliuojant rizikos veiksnius.
Svarbiausi dalykai – kraujospūdžio kontrolė, rūkymo atsisakymas, cholesterolio ir cukrinio diabeto valdymas, fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, alkoholio mažinimas, miego apnėjos diagnostika, streso ir miego trūkumo valdymas.
Tačiau net geriausia profilaktika nepakeičia vieno esminio principo: jei simptomai prasidėjo staiga – reikia veikti iškart.
„Technologijos yra. Vaistai yra. Procedūros išvystytos. Bet jos padeda tik tada, kai žmogus laiku patenka į gydytojų rankas. Insulte laikas yra smegenys“, – sako intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas.
Pasak gydytojo, šiandien medicina gali padaryti labai daug, tačiau svarbiausias sprendimas vis dar priklauso pačiam žmogui – atpažinti simptomus ir nedelsti. Jei nukaro veidas, nusilpo ranka, sutriko kalba, pusiausvyra ar regėjimas – nelaukite. Skambinkite 112. Insulto atveju net viena prarasta valanda gali kainuoti gyvenimą, kurį vėliau teks kurti iš naujo.
