Sidabrinė vazelė jubiliejaus proga
„Šią vazelę gavau dovanų nuo savo mamos. Mano mama niekuomet nestokojo išradingumo ir šiuo poelgiu davė pradžią gražiai tradicijai. Tą vazelę ji man padovanojo trisdešimtmečio proga ir pasakė, kad ją perduočiau savo dukrai, kai jai sukaks trisdešimt“, — to ypatingo daikčiuko paslaptį atskleidė muzikos mokyklėlės „Tel bim-bam“ iniciatorė.
Neringa džiaugiasi šia jos šeimoje atsiradusia tradicija ir nusiteikusi visokeriopai ją puoselėti. „Kai pasižiūriu į šią vazelę, mane užlieja kuo maloniausios emocijos mamai. Ta graži ir elegantiška vazelė atkeliavusi iš JAV. Ją mama buvo gavusi dovanų iš mano močiutės“, — daugiau žinių apie relikviją pateikė Neringa.
Moteris prisimena, kaip dar paauglystėje su pavydu klausydavosi draugių pagyrų apie seges, papuošalus, kitas smulkmenas, kurios į jų namus atkeliavę iš senelių ar net prosenelių spintų. „Šeimos relikvijos man visuomet asocijavosi su išorine ir vidine žmogaus kultūra“, — prisipažino Neringa, kuri iš mamos gautą sidabrinę vazelę padovanos savo dukrai Kotrynai, kai ši švęs savo trisdešimtmetį.
Prosenelio žirklės
Aktorius Rimantas Bagdzevičius savo namuose rūpestingai saugoja vieną daikčiuką, kuriuo itin džiaugiasi ir sako, jog jį gaubia savotiška paslaptis. Ant jo išraižytas užrašas skelbia, jog daiktas pagamintas vokiečių firmos „Solingen“. Tai jau daugybę metų skaičiuojančios žirklės.
„Šias žirkles gal prieš penkiolika metų man perdavė mano močiutė. Jos turi ypatingą istoriją. Kitados jos priklausė mano proseneliui, karo intendantui. Jis šiuo įrankiu perkirpdavo popierinių pinigų pakuotes. Per daugelį metų, galima sakyti, jos buvo prisilietusios prie didžiulių sumų“, — žirklių paslaptį skleidė aktorius.
Rimantas pridūrė, jog šią iš prosenelio paveldėtą relikviją jis saugo kaip savo akį, laiko jį gražioje inkrustuotoje dėžutėje, o po daugelio metų norėtų perduoti savo sūnui, kad prosenelio žirklės ir jo namuose užimtų deramą vietą bei keltų ypatingas emocijas.
Prasmingų daiktų trūksta
Šeimos relikvijų trūkumą dainininkė Aistė Pilvelytė kompensuoja senais daiktais, kuriuos kartais įsigyja antikvarinėse parduotuvėse.Dainininkė Aistė Pilvelytė su apmaudu prisipažįsta, jog namuose neturi nieko, kas sietųsi su jos šeimos tradicijomis ar istorija. „Mano mama yra mėgėja viską, kas nereikalinga, išmesti. O būtų visai smagu savo spintoje tarp kitų drabužių turėti ir pirmuosius drabužėlius, kuriais mane, naujagimę, buvo apvilkusi mama. O ką jau kalbėti apie iš senelių ar prosenelių namų atkeliavusius daiktus. Matyčiau, pamąstyčiau, pagalvočiau. Man tokie daiktai tikrai būtų prasmingi“, — kalbėjo žavi dainininkė.
Aistė mena dar vaikystėje ne kartą girdėjusi savo drauges besigiriančias senelių ar prosenelių kitados naudotais indais, segėtais pakabukais ar kitokiais papuošalais. Dabar šeimos relikvijų trūkumą jauna moteris kompensuoja senais daiktais, kuriuos kartais įsigyja antikvarinėse parduotuvėse. Gražu, bet tai vis tiek ne taip sava ir artima, kaip iš kartos į kartą keliaujantis daiktas.
Jokių sentimentų relikvijoms
Šiauliuose gyvenanti dainininkė Vitalija Katunskytė sakė šiuo klausimu neturinti pasakyti nieko įdomaus. „Jokių daiktų, padovanotų ar perduotų savo senelių ar prosenelių savo namuose tikrai neturiu. Tokiems dalykams nejaučiu jokių sentimentų“, — patikino balsingoji moteris.
Tačiau Vitalija neneigia, jog šeimos relikvijos yra gražus ir kilnus reikalas. Ji ir pati norėtų savo brangiems žmonėms kada nors perduoti kažkokį daikčiuką, kuris visą gyvenimą primintų ją. „Turiu labai daug juvelyrinių dirbinių, mėgstu auksinius papuošalus. Paliksiu juos dukrai ir anūkui, kad primintų mane“, — greitai sprendimą rado dainininkė iš Šiaulių.
Aktorė Gabija Ryškuvienė prisipažįsta nesanti per daug sentimentali daiktams, tačiau nenorėtų, kad po daugelio metų ilgaamžis fotelis atsidurtų sąvartyne.Aktorė Gabija Ryškuvienė su didžiausiu malonumu pasakoja apie jos namuose atsiradusį seną fotelį, atkeliavusį į jos namus, kai šeima kūrėsi naujajame bute.
„Tą fotelį prieš daug metų, kai dar buvo jauna ir netekėjusi, iš kažkokių pažįstamų nusipirko mano mama. Nuo mažens menu jį stovintį mamos kambaryje, vėliau svetainėje. Kai kūrėmės naujajame bute, pagalvojau, kad jis galėtų labai papuošti mūsų šiuolaikinį interjerą. Išsiprašiau jį iš mamos“, — apie seno baldo atsiradimą savo namuose pasakojo aktorė
Beje, tas iš Gabijos vaikystės namų atkeliavęs baldas buvo jau toks senas, kad pirmiausia jį teko atnaujinti — aptraukti nauju gobelenu. Atgimęs jis kuo puikiausiai įsikomponavo į šiuolaikišką interjerą. Juo visi žavisi, visi jame jaučiasi patogiai, jo privalumus išbandę giria ir visi svečiai.
Moteris prisipažįsta nesanti per daug sentimentali daiktams. Tačiau nenorėtų, kad po daugelio metų šis ilgaamžis fotelis atsidurtų sąvartyne. „Gal užaugusi dukra Elena mielai jį priglaus savo namuose“, — svarsto aktorė G.Ryškuvienė, savo namuose dažnai mėgstanti įsitaisyti ant vaikystės metus primenančio baldo.