Ji mane domina kaip mergina. Tačiau niekaip nesugebu su ja pasikalbėti, išsakyti savo jausmus. Pamažu išeisiu iš proto, jei man nepatarsite, ką daryti. Justas.
Rūta:
Mielas Justai, na, ir ką tu sau manai?! Bet su tomis nerealiomis draugėmis taip ir būna, kad laikas po laiko į jas imi žiūrėti daugiau nei į draugę. Ir kodėl jūs vyrai vieną dieną imate ir sugriaunate tai, kas yra tarp judviejų gražiausia, - draugystę!
O dabar po pamokslo prie reikalo. Jei ji tau patinka, tai taip ir pasakyk. Nejau tai padaryti labai sudėtinga? Ar tavo nereali draugė tiek tauškia, kad tau net sunku įsiterpti į jos kalbą? Kuo greičiau pasakysi tai, tuo turėsi mažesnę tikimybę išprotėti. Yra du keliai, gal ji pati nėra tau abejinga ir bijo šį žingsnį žengti pirma.
Antras - kad ją toks tavo prisipažinimas gali kiek priblokšti, nes galbūt to mažiausiai tikėjosi iš tavęs. Bet dažnai gyvenime būna, kad tokie artimi bičiuliai tampa tvirtomis poromis. To aš tau linkiu taip pat. O jei ji atsakys, palauk, gal ji po kiek laiko apsigalvos. Juk dažnai taip būna, kad moterys nežino, ko nori, o po kiek laiko supranta, kas yra kas.
Giedrė:
Taip, tu teisus, čia tiesus kelelis į beprotystę. Būti šalia žmogaus, kurio trokšti, ir vaidinti gerą bičiulį yra lėta savižudybė. Bet situacija yra paprastesnė, negu tau atrodo. Privalai jai viską papasakoti. Žinau, kad sakysi, jog bijai prarasti ją kaip draugę.
Bet ką tuomet renkiesi? Amžiną kankynę? Juk apsimetinėji prie jos, ir anksčiau ar vėliau santykiai subjurs. Taigi, Justai, eik va bank. Pasikviesk ją vakarienės ir išklok jai viską. Prarasti nelabai turi ką.
