Kalbos apie poros skyrybas sklandė jau kurį laiką. Tiesa, atvirauti apie tai nei Simona, nei Mindaugas iki šiol nenorėjo.
Visgi liepos 12-osios, sekmadienio, vakarą S.Lipnė nutraukė tylą. Moteris savo instagramo paskyroje paviešino laišką apie skyrybas.
„Ilgai tylėjau. Bet jaučiu, kad atėjo laikas.
Šis įrašas nėra tam, kad kurstyčiau diskusijas ar ieškočiau kaltų. Aš tiesiog nebenoriu prielaidų ir spėlionių. Tai tiesiog nutiko. Tai yra mano gyvenimo dalis, kurią dabar išgyvenu. Nekaltinu, gerbiu ir paleidžiu. O tai, kuo dalinuosi, yra tik tai, kas vyksta mano viduje.
Taip pat nuoširdžiai prašau gerbti mano ir mano vaikų privatumą“, – įrašą pradėjo S.Lipnė.
Laišku Simona sutiko pasidalyti ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais.
„Ilgai tylėjau. Ne todėl, kad neturėjau ką pasakyti. O todėl, kad kai griūva šeima, pirmiausia bandai ją išgelbėti, o ne apie ją kalbėti ar guostis. Bet tai tiesiog vyksta ir to nenuslėpsi.
Supraskite, niekas nekuria šeimos tam, kad vieną dieną ją paliktų. Tam, kad ji iširtų. Tam, kad subliūkštų tai, apie ką svajojai, auginai, brandinai ir bet kokia kaina bandei išsaugoti...
Lygiai taip pat niekas nesvajoja apie du namus savo vaikams. Nesvajoja ir apie šventes pagal grafiką ir dalinimąsi savaitėmis. Apie akimirkas, kurių jau niekada nebesusigrąžinsi, nes tiesiog ne visada būsi šalia, kai to nori nuolatos...
Todėl kai moteris ryžtasi išeiti, dažniausiai tai nėra vienos dienos sprendimas. Tai dažniausiai tai, kas vyko metų metus. Bet tam trūko ryžto. Ryžto pokyčiui.
Tai sprendimas, gimęs po daugybės visko... Po vilties, kad bus geriau. Po šimtų bandymų susikalbėti. Po psichologų, tylos stovyklų, knygų, susirašinėjimų, laiškų, nevilties... Po neišgirstų prašymų. Po nusivylimų, ašarų ir tyliai nešiojamo skausmo, kurio nematė niekas.
Kažkodėl žmonės dažniausiai pamato ir nori matyti tik skyrybas. Tik patį faktą. Bet nesupranta, kad skyrybos, tai pasekmė to, kas buvo...
Jie nemato visų metų iki jų. Nemato, kiek kartų buvo pasirinkta likti dėl vaikų. Dėl šeimos. Dėl vilties, kad rytoj bus kitaip. Kad tiesiog... Ir tai praeis ir bus geriau...
Skyrybos niekada nebuvo mano planas. Kaip ir turbūt nė vienos moters, kuri kadaise su meile kūrė savo šeimą ir tikėjo, kad tai bus iki gyvenimo galo.
Kartais didžiausia meilė vaikams nėra bet kokia kaina išsaugota santuoka. Kartais mums tiesiog tenka pasirinkti būti atskirai tam, kad būti geresniems jiems – savo vaikams.
Kartais didžiausia meilė yra užauginti juos namuose, kuriuose daugiau ramybės nei baimės, daugiau pagarbos nei tylos... Ir daugiau meilės, nei skausmo. Nes vaikai nusipelno ne tobulos šeimos paveikslėlio. Jie nusipelno tėvų, kurie gali būti emociškai sveiki, mylintys ir tikri. Bet mums tokiems būti nepavyko...
Skyrybos nėra pergalė. Jos nėra ir pralaimėjimas. Dažnai tai paskutinė išeitis, kai visos kitos jau buvo išbandytos... Ir mūsų atveju, gal net bandyta stengtis ir gelbėti per daug, nes tai jau seniai nebuvo tai, ko norėjau.
Todėl šiandien turiu tik vieną prašymą – prieš vertindami, prisiminkime, kad niekada nežinome, kiek skausmo žmogus tyliai nešiojosi, kol pagaliau priėmė vieną sunkiausių savo gyvenimo sprendimų. Tokį, apie kurį nesvajojo, neplanavo ir labiausiai to nenorėjo.
Kitas dalykas – vaikai. Kurie šioje vietoje yra skaudžiausia, jautriausia vieta. Dėl kurių yra sunku man rinkti žodžius.. Jie man švenčiausias, tyriausias ir brangiausias dalykas. Todėl juos norisi apsaugoti. Gerbkite prašau juos. Mažus nekaltus angelėlius.
Kartais išeiti nėra silpnumas. Kartais tai – didžiausia drąsa. Drąsa priimti pokytį. Drąsa išgyventi skausmą. Drąsa pradėti gyvenimą iš naujo. Nes išgijimas visada užtrunka.
Šis įrašas nėra apie kaltųjų paieškas. Jis apie supratimą, kad už kiekvienų skyrybų slypi istorija, kurios dažniausiai niekas nemato. Labai lengva teisti žmogų, kai matai tik pabaigą. Daug sunkiau suprasti visą kelią iki jos.
Šiandien man be galo skauda. Bet žinau vieną – net tada, kai atrodo, kad jėgų nebeliko, vis tiek atsistoju. Kaip tą dieną, kai gimė mano trys vaikai vienu metu. Kartais atrodė, kad sunku, bet kėliausi dėl jų ir visada viską dariau vardan jų.
Taip ir dabar. Tik šį kartą daug sunkiau. Kartais atrodo, kad gyvenu autopilotu – keliuosi, einu, darau ir kovoju. Už ramybę. Už saugumą. Už laisvę. Už laimę. Sau ir savo vaikams.
Tikiu, kad po kiekvienos audros ateina ramybė. Tikiu, kad vieną dieną visa tai skaudės nebe taip. O iki tol renkuosi tiesiog eiti pirmyn..po vieną dieną, žingsnis po žingsnio.
Nežinau, ką atneš rytojus. Bet žinau viena – visada rinksiuosi tai, kas ilgainiui atneša daugiau meilės, ramybės ir šviesos mano vaikams ir man“, – rašė S.Lipnė.
Pora išgarsėjo dar 2017-aisiais, susilaukę trynukų. Vestuves Simona ir Mindaugas atšoko 2019 metais.
Simona tinklalaidėje „Nusirenk iki pusės“ pasakojo, kad ji ir Mindaugas susipažino dar 2014-aisiais, tačiau tuomet jų santykiai buvo tik draugiški. Jų keliai darkart susikirto tame pačiame bare, kur juos suvedė bendri draugai.
Simona tai vadino likimo ženklu: „Aš tiesiog atvykau į draugės gimtadienį, o ji norėjo susitikti su savo pažįstamu. Pasirodo, tas pažįstamas buvo su Mindaugu.“
Nors vyras Simoną tuomet matė kaip draugę, Simona nenorėjo, kad viskas klostytųsi lėtai.
„Ji buvo labai atkakli“, – teigė Mindaugas.
