Vasaros pradžioje visi planuojame – keliones, žygius, maudynes, atostogas, bet tada būna, kad nutinka gyvenimas (nors realiai aš labai nekenčiu šito posakio) ir visi planai per sekundę sugriūna. Mano šitą temą įkvėpė viena mano pažįstama, kuri šių metų birželio 2 dieną suklupo lipdama laiptais namie, nuo jų nusirideno ir sugebėjo susilaužyti šlaunikaulį. „Du baidarių žygiai, atostogos prie jūros, naujas dviratis – visi planai nuėjo šiknon,“ – rašė man ji. Merginos dabar laukia keli mėnesiai gipse ir viena neaktyviausių vasarų gyvenime. Paguodžiau tik tuo, kad ji nukrito ant kojos, o ne ant galvos.
Bet vasara tikrai gali būti ne tokia, kokios laukėte ir planavote. Todėl savo sekėjų paprašiau prisiminti pačias baisiausias savo vasaras. Šiame tekste aš nerašysiu apie tragiškus atvejus, kai žmonės sužino mirtinas diagnozes ar netenka artimiausių žmonių, nors tokių laiškų irgi gavau. Liga ar mirtis, deja, nesirenka sezono. Bet štai jums kelios istorijos apie tai, kaip vasaros gali tapti sezonu, kuris norisi, kad greičiau pasibaigtų.
