Sekite 15min Google
Konfliktas tarp ministrės ir psichiatro kilo dėl skaudaus atvejo, kuomet praeitais metais paauglys grįžęs namo rado netikėtai mirusios mamos kūną.
Dar vieną smūgį jaunuolis gavo tada, kai jo tėvas buvo pasodintas į kalėjimą už narkotikų laikymą. Jis buvo tas žmogus, kuris padėjo rūpintis sūnumi, turinčiu autizmo spektro sutrikimą.
Skaudžiausia istorijos dalis yra ta, kad vaikinas esą negavo tinkamos psichologinės pagalbos. Dėl L.Slušnio atsisakymo jaunuoliui suteikti pagalbą dėl to, kad jis kalba rusų kalba, kritikos pažėrė I.Ruginienė. Jos teigimu, L.Slušnys pasiūlė vaikui kalbėtis vokiečių arba prancūzų kalbomis, o kai vaiko teisių specialistai pasiūlė vertėjauti, jis esą nesutiko.
Pats L.Slušnys prisipažino kalbantis rusiškai, jei mato, kad pas jį atėję žmonės stengiasi bendrauti lietuviškai. Tačiau jis teigė matantis problemą tame, kad Lietuvoje gyvenantis žmogus nekalba lietuviškai ir taip pat atskleidė, kad paauglį atlydėję tarnybos atstovai visai nenorėjo vertėjauti.
Trūksta informacijos
Apie tokią situaciją socialiniuose tinkluose pasisakė ir D.Žeimytė-Bilienė, teigusi, kad trūksta informacijos apie ligoninėje atliktą tyrimą.
„Man Slušnio ir Vaiko teisių istorijoje liko vienintelis esminis klausimas – ką parodė ligoninės tyrimas? Nuomonių, politinių, istorinių ar asmeninių, galime turėti kokių tik norime. Bet jeigu pradėsime pagal jas spręsti, kaip ir kam suteikiama medicininė pagalba, turėsime daug didesnių problemų nei ginčas dėl vienos kalbos. Todėl labai reikia trumpos ir aiškios tyrimo išvados – kad pagaliau kalbėtume apie tai, kas iš tikrųjų įvyko, o ne apie tai, ką kiekvienas šioje istorijoje norime pamatyti“, – rašė ji.
