6-asis „Giminės baliaus“ festivalis rugpjūčio 9-ąją įvyko toje pačioje vietoje, kaip ir visuomet – vos valandą kelio nuo Kauno ir Vilniaus nutolusioje sodyboje Guosta (Prienų raj.).
Viskas buvo nuspręsta už dalyvius. Beliko tik čiupti savo gimines ir atvykti į linksmiausią šių metų festivalį!
Kad bus labai linksma, festivalio organizatorius V.Mikaitis nė neabejojo. O šiemet jis buvo pasiruošęs ir ne kartą nustebinti.
Arvydo Makaro fotogalerijoje – šiųmečių dalyvių stilius:
Šių metų festivalyje – visų mylimi, tačiau itin retai koncertuojantys veidai
Visi, kas nors kartą yra dalyvavę šiame festivalyje, puikiai žino – čia skamba ne tik visiems pažįstama muzika, bet, žinoma, ir ta, su kuria užaugome. Tačiau šie metai buvo išskirtiniai tuo, jog didžiojoje festivalio scenoje buvo galima pamatyti ir tas grupes, kurių koncertų dažnai neišvysite!
„Kaip „Žalgiris“ tiek metų bandė prikalbinti Nigelį Williamsą-Gossą, taip ir aš į „Giminių balių“ bandžiau prikviesti „B’Avariją“. Mes – tarsi „Žalgiris“ „Eurolygoje“: ilgai kažko norime, o tuomet tai pagaliau ateina pas mus. Labai džiaugiuosi, kad man šiemet pavyko prikalbinti grupę „B’Avariją“. Juozas Liesis net 5 metus kartojo, kad „Giminių baliuje“ jo tikrai nepamatysite. O štai dabar laimingas visur komentuoja, kad susitiksime“, – dar prieš renginį intrigavo V.Mikaitis.
Tiesa, dar niekuomet šiame festivalyje nekoncertavusių grupių buvo ir daugiau – nuo „Patrulių“ iki Oksanos Pikul ir Monikos Kvietkutės.
„Pažadu, kad bus ir gražu, ir smagu“, – artėjant festivaliui sakė Vytautas.
Be jau išvardintų atlikėjų, buvo galima pamatyti ir DJ Dalgį – tikrą 2000-ųjų legendą, koncertuojančią tik šiame festivalyje.
„Jis manęs vis paklausia, ar jo dar reikia? Atsakymas aiškus – tikrai taip“, – detalėmis dalijosi V.Mikaitis.
Žinoma, čia buvo galima pamatyti ir Lietuvos krepšininkų pamėgtą atlikėją Andžiką, grupę 16 Hz ir kt.
„Visų lauks ir 12-os valandos staigmena. Galiu pažadėti, kad niekas to tikrai nesitikės. O po to, žinoma, šventiniai fejerverkai, „Pravalturo“ diskoteka ir įspūdingi šokėjų pasirodymai“, – vardijo Vytautas.
Ką šiemet buvo galima nuveikti kartu su gimine?
Kaip teigia festivalio organizatorius, „Giminės baliuje“ svarbiausias bendruomeniškumas. O čia jis jaučiamas nuo pirmos suskambusios natos.
„Tai – ir giminės balius, ir vestuvės viename. O šiemet čia bus surengtas ir ne vienas bernvakaris! Smagu, kad festivalyje visi susibendrauja, nepažįstami šoka kartu. Čia sutiksite ir 20-metį, ir 50-metį, ir visiems bus vienodai linksma. Manau, kad taip grįžtame prie savo šaknų – vieni kitiems šypsomės, žiūrime į akis ir esame susivieniję. Net jei tikslas – linksmybės“, – dar prieš renginį sakė jis.
Tai matyti ir iš festivalio nuotraukų: „Kadangi pats festivalį organizuoju, visų linksmybių gyvai pamatyti nespėju. Tačiau akivaizdu, kad visiems labai linksma, o išskirtiniai kostiumai įnešė unikalumo. Žmonės čia nakčiai tampa bet kuo – nuo giminių iki greitųjų. Labai noriu, kad kaskart tokių kostiumuotųjų būtų ir dar daugiau, nes tai – viena didelė kvailystė, bet iš gerosios pusės.“
Šių metų festivalis išskirtinis ir tuo, kad sumušė savo rekordą!
„Iki festivalio likus dviem savaitėms, jau buvome pardavę daugiau bilietų nei pernai festivalio dieną. Smagu, kad žmonės iš anksčiau planuoja, ruošiasi. Daugybė kitų festivalių tiek pūtėsi, kol galiausiai sprogo ir taip tapo savo pačių įkaitais. Mokomės iš jų klaidų – nepuolame per vienerius metus nustebinti visais įmanomais būdais. Viską darome apgalvotai, nuosekliai. Tai reiškia, kad maloniai stebiname, bet pasiliekame staigmenų ir kitiems metams“, – sakė Vytautas.
Tiesa, kai kas liko nepakitę. Pavyzdžiui, svečių pasitikimas „taip, kaip ir priklauso“, su Stakliškių kapela „Korys“.
„Tiesa, šįkart prie pat įėjimo nutarta įrengti degalinę – ten galima užsipilti, arba kitaip tariant, įsipilti. Kiekvienam tiek, kiek reikia“, – juokėsi Vytautas.
Niekur nedingo ir įspūdingos kostiumų eitynės. O šiemet čia buvo galima išvysti ir pikantiškų piešinių galeriją! Žinoma, netrūko ir romanų ar net… vestuvių.
Ir pats Vytautas šiame festivalyje prisipažino sutuokęs minimum dvi poras. Meilės kerai taip pat palietė ir čia besidarbuojančius savanorius…
„Visi norintys galėjo ne tik apsiženyti, bet dar ir sulaukė pradžios šeimos biudžetui. Pasakysiu kaip teta – prašom jums meilės, draugaukit, o jei netyčia susipykote, tai išsispręsite po festivalio. Čia nėra kada pyktis – vyksta smagi šventė. Po to galite ir vėl grįžti į savo vaidmenis, bet čia aš liepiu linksmintis“, – paprastas festivalio taisykles diktavo V.Mikaitis.
Pernai metų festivalyje – mamos staigmena
Niekam ne paslaptis, kad didžiąją savo laiko dalį Vytautas praleidžia keliaudamas. Savo sąskaitoje jis skaičiuoja jau 162 aplankytas pasaulio šalis – liko vos 33.
Šie metai jam taip pat buvo pažymėti kelionėmis – nuo Afganistano ir Namibijos iki… kiek artimesnės kelionės į sanatoriją Birštone. Nepaisant to, Vytautas žino: visur gerai, bet namuose – ten, kur giminės – yra geriausia.
„Išvykęs iš Lietuvos, pasiilgstu visko. Kai manęs kartą paklausė, kokia virtuvė man yra pati geriausia, tikrai ilgai sukau galvą. Gal Sakartvelo? O gal Graikijos? Tačiau galiausiai supratau, kad, visgi, Lietuvos. Kai keliauji po pasaulį ir ragauji įvairius ganėtinai neįprastus, tačiau gana skurdžius patiekalus, vis prisimeni, kaip skanu Lietuvoje. Žinoma, nuo visų mūsų patiekalų beprotiškai auga ir svoris – čia liūdnoji dalis. Bet pastebiu ir tai, kad kitose šalyse visi tarsi užstrigę ir nesistengia tobulėti, sukurti estetiško vaizdo akiai. Džiugu, kad Lietuvoje viskas ne tik skanu, bet ir pati lėkštė atrodo gražiai“, – džiaugiasi jis.
Kelionių metu V.Mikaitis iš arti mato ir kitų šalių linksmybes. Štai amerikiečiai, anot jo, pradeda švęsti nuo pietų. Afrikos šventes palydi didelis triukšmas. Meksikoje, jei tai ne tarptautinė muzika, iš pradžių būna smagu, o vėliau visos gitarėlės ima skambėti gana vienodai. Dar yra ir tokių šalių, kur žmonės apskritai nešvenčia, arba jų šventė prilygsta pasisėdėjimui su arbata.
„Tuo tarpu Lietuvoje mes esame vėlyvieji – vėlai pradedame, o tada su gaidžiais baigiame. Ir, kažkodėl, turime poreikį kitą dieną tiesiog išbraukti iš savo gyvenimo. Manau, kad reikėtų tą pakeisti“, – juokėsi jis.
Nepaisant to, mūsų giminės šventės būna kupinos staigmenų. Tas pats pernai nutiko ir pačiam Vytautui – tik festivalio dieną jis čia besilinksminančią pamatė ir savo paties mamą. Ji nepasikuklino atskristi net iš Amerikos!
„O vienas dalyvis, pamenu, kartą atėjo su visų metų festivalio apyrankėmis. Smagu, kad yra tokių, kurie vos paskelbus bilietų startą, iškart ima juos tiesiog šluoti – jiems „Giminės balius“ neatsibosta. Žinoma, čia kasmet keičiasi ir patys atlikėjai, koncertas kas kartą vis kitoks. Tačiau svarbiausia, kad aš sukuriu tik dalį šios nuotaikos. Šiaip jau šį festivalį kuria patys žmonės“, – sakė V.Mikaitis.
