Spalio 21 dieną 18 valandą Vilniaus Utenos pramogų arenoje dizainerio bei teatro kostiumų kūrėjo jubiliejinis kolekcijos ir naujo unikalaus mados albumo pristatymas turėtų priblokšti visus. Tūkstantis kviestinių svečių iš pasaulio ir įspūdinga aukštosios mados kolekcija bei antros savo knygos pristatymas. Visa tai išvys žiūrovai, susirinkę į Utenos pramogų areną. Šia proga – išskirtinis dienraščio L.T. interviu su J.Statkevičiumi.
Mažutė legenda
– Stipriai skiriasi darbas ties pirma ir antra knyga? Pirmoji juk, ne paslaptis, buvo išties prabangi ir nuo knygynų lentynų tiesiog nušluota. Antroji knyga stipriai skirsis nuo pirmosios?
– Pirmoji yra pirmoji. Norint padaryti kažką gera, reikia dirbti, ir dirbti iš peties. Ji tikrai puiki ir naudinga visomis prasmėmis. Laikas patikrina geriausiai, ir tai jau tapo mažute legenda. Antroji knyga – visai kitokia, nors knygos dizainas atpažįstamo stiliaus, tačiau tai yra mano darbų savotiškas metraštis. Esu dėkingas ir didžiuojuosi, kad šią knygą kuruoja Lietuvos nacionalinis muziejus.
„Čia mano kraštas“
– Galėtum gyventi mados sostinėmis vadinamuose pasaulio miestuose. Juk ir gyvenai, ne paslaptis. Kas tave sulaiko Lietuvoje? Juk tavo talentas padėtų prasimušti kad ir tame pačiame Paryžiuje.
– Ne paslaptis, gyvenau Paryžiuje nemažai metų. Ten vienintelis lietuvis pasiekiau savo tikslą, pristačiau kolekcijas ir buvau įvertintas prestižinėmis LVMH premijomis (Louis Vuitton Moet Henessy premija skiriama už progresą). Svarbiausias dalykas – įrodyti sau, kad galiu konkuruoti su didžiausiais vardais. Man pavyko, o pasirodymą, kurį ruošiu, esu tikras, ne visi ir Paryžiuje sugeba taip padaryti. Turiu mintyje, ne tik kolekciją, bet ir salės dekorą.
Kol kas nemokame matyti toliau savo nosies, tačiau pasaulis nestovi vietoje. Be nuolatinio šalies palaikymo labai sunku ir galiu prisipažinti, kad ruošiant pirmąjį pasirodymą Lietuva padėjo. Esu dėkingas, bet didesnė dalis pagalbos buvo iš Prancūzijos pusės. Mano studijų draugai – olandai Viktoras ir Rolfas – stipriai remiami valstybės. Jie net kvepalus išleido vėliau nei aš, tačiau šis duetas nuolat remiamas, propaguojamas ir yra Olandijos pasididžiavimas pasaulio lygiu. Tai didžiulė reklama šaliai. Pas mus šie dalykai dar nesuvokiami, tačiau tai tik laiko klausimas. Todėl esu čia. Žinoma, ir dėl savo bendradarbių, kuriems ir paskyriau knygą. Jie visada su manimi ir pasitaikius tinkamai progai mielai išvažiuočiau, bet kodėl turėčiau? Čia mano kraštas, kad ir koks atsilikęs jis būtų. Ne viskas prarasta. Lietuvoje švelnumu tik po mirties apdovanoja nesuvokdami, kad mada gali turėti kitą misiją. Tai ne vien sijonų ilgis, bet jaučiu, kad be reikalo aušinu burną. Šiuo laikotarpiu Lietuvai reikalingi klounai, cirkas. Deja, kiti dalykai lieka antrame plane...
„Tikrai nesu arogantiškas“
– Dažnai daugelis tave laiko arogantišku, bet kaip yra iš tiesų? Aš laikausi nuomonės, kad menininkui atleidžiama viskas, bet... Pats esi minėjęs, kad dažnai žmones kritikuoji tik dėl to, kad jie susimąstytų.
– Tegul galvoja kiek nori. Kuris iš mūsų visapusiškai pažįsta save? Nemažai esu padaręs mados ir teatro srityje, turiu taiklų žvilgsnį, kišenėje žodžio neieškau, todėl mano kritikos strėlės argumentuotos, pagrįstos ir teisingos. Tai akivaizdu, kad darau tai iš noro padėti. Toks mano darbas. Daugelis kritikos slapta godžiai klausė ir pasitaisė, bet niekada nepripažins, tačiau taip jau yra. Mes juk tobuli ir apie viską išmanome. Išdrįsai ironiškai pasakyti, tai žiūrėk, jau ir prisiūta arogancijos etiketė. Nors moku pastatyti į vietą neišmanėlius, tikrai nesu arogantiškas. Tada kažin ar surinkčiau gimtadienio proga tokią daugybę žmonių, kurie užpildys Utenos pramogų areną. Smulkmena, be abejo, bet reikia mokėti atkreipti dėmesį, priversti išgirsti kritiką. Man tai pavyksta... Nors čia tik mano nuomonė...
Aukos gabių vaikų fondui
– Kuri ne tik drabužius garsiausioms šalies moterims, bet ir spektakliams, išleidai knygą, kvepalus... Ko laukti iš tavęs toliau?
– Ne vien tik mūsų šalies. Būkime teisingi – Holivudo žvaigždėms, karališkoms asmenybėms, šimtai kostiumų operai, dramai, baletams, daugiau nei 40 spektaklių. Dar bus visko! Turiu daug planų ir svajonių, nes tik dabar įgaunu pagreitį. Gyvenimas juk nenuspėjamas, bet kai bus, tada ir kalbėsime. Viskas greitai keičiasi.
– Galėtum gyventi neturtingai? Kaip manai, ar skiriasi žmogus, galintis sau leisti viską, ir tas, kuris gyvena vos galą su galu sudurdamas?
– Žmogus žmogui nelygus. Lygybės nebuvo ir nebus. Vienas gražus, kitas baisokas, kitas talentingas ar atvirkščiai, trečias darbštus, o ketvirtas – tinginys. Visi turi savo vietas ir kodėl nusprendėte, kad žmonės gali leisti viską? Taip būna tik romanuose. Visi skaičiuoja... Man keista... 17-ųjų revoliucija seniai buvo, o mes – naujosios kartos vis dar tąsomės, kaip šuo su senomis žarnomis. Kodėl turėtų būti visi lygūs? Turtai nėra laimė.
Tačiau daug turtingų žmonių padeda. Todėl ir gimtadienio proga ruošiamas kolekcijos pristatymas bei knygos prezentacija. Bus labdaros renginys. Juk grožis ne tik džiugina, jis gali ir padėti. Dalis lėšų už parduotus bilietus bus skirta verslininko Sauliaus Karoso gabių vaikų fondui.
„Moku išspręsti sudėtingą užduotį“
– Spintoje turi drabužį, kuris visuomet bus tik tavo? Niekam neatiduosiu, niekam nepadovanosiu ir niekada neišmesiu:).
– Žinoma! Tai sentimentalu, bet taip jau būna, kad kiekvienas iš mūsų turime kažkokį rūbą, kurį branginame. Kas mes be prisiminimų? Kitas dalykas – mano drabužių dydžiai nesikeičia nuo aštuoniolikos metų, todėl kai ką išsaugojau...
– Kaip maskuoji netobulų kūno formų aktores ir solistes, kurias rengi? Kas tai? Iššūkis ar kančia?
– Tai meistriškumas. Nestandartinės figūros moterį aprengti nėra paprasta. Tuo galite įsitikinti operoje „Bohema“. Čia visos choristės, nežiūrint figūrų skirtumų, atrodo grakščios, žavios. Su kiekviena teko bendrauti ir kiekvienai padaryti korekcijų. Juk moterys yra moterys. Viena nori paryškinti, kita paslėpti... Esmė, kad visos nori būti gražios – tiek plonos, tiek storos. Daugybė mūsų klienčių nėra plonutės, bet man tai kaip tik įdomu. Nėra problemų! Aš moku išspręsti sudėtingą užduotį. Kolekcijų parodymai, manekenės... Tai visai kas kita. Tai pasakos dovanojimas, idėjų plėtojimas, o gyvenimas kas kita... Pilną moterį paversti grakščia reikia patirties ir išmanymo, o įžūliai pasakyti – meskite svorį, gali kiekvienas. Prie ko čia kančia, grožis daro stebuklus?
„Ilsėtis man nuobodu“
– Kaip po išties grandiozinio planuojamo renginio ketini pailsėti? Užsienis ar tėvų namai Kaune?
– Dar anksti galvoti. Kol kas gyvenu pasiruošimų agonijoje. Turiu padaryti siurprizą tiems, kas su manimi drauge daugybę metų bendrauja, dirba. Esu dėkingas savo bendradarbiams. Būtent jiems ir skyriau savo antrą knygą. Ir dar... Jei teisybę pasakyti, tai ilsėtis man tiesiog nuobodu!
