Naujienų portalui Žmonės.lt Gabriela pasakojo, kad juos su Dominiku likimas buvo suvedęs dar anksčiau, o jų keliai galutinai susikirto prieš dvejus metus.
„Dominikas mane pirmą kartą pamatė visai netikėtai, kai per pietų pertrauką ėjau iš darbo į parduotuvę nusipirkti kažko skanaus. Įdomiausia tai, kad visą gyvenimą gyvenome visai netoli vienas kito, o vėliau paaiškėjo, jog mūsų keliai buvo susikirtę dar vaikystėje. Tik tada, matyt, buvome per maži suprasti, kad čia jau likimas tyliai rašo mūsų istoriją. Tąkart buvau su draugėmis, o viena iš jų buvo Dominiko pažįstama. Nuo tada, kaip jis pats sako, ir prasidėjo jo paieškos, bandė mane rasti per bendrus draugus, klausinėjo, ieškojo socialiniuose tinkluose, tačiau tuo metu taip ir nepavyko. Galbūt buvo šiek tiek nusivylęs ir kuriam laikui mane paleido iš minčių. Praėjus kuriam laikui, likimas mus vėl „pakišo“ vienas kitam. Važiuodamas jis pamatė mane išvažiuojančią iš namų. Tuo metu ant mano automobilio, kaip tada buvo madinga, buvo priklijuotas mano instagramo vardas. Dominikas jį pastebėjo ir, nors kurį laiką dar svarstė, ar parašyti, galiausiai išdrįso. Taip ir susipažinome. Pabendravę kelias dienas nusprendėme susitikti, tiesiog pasikalbėti. O tas paprastas pokalbis virto trijų valandų susitikimu, kuris prabėgo taip lengvai, lyg būtume pažįstami jau seniai. Pamenu, tada pagalvojau: „Vau, nejaugi dar gali būti taip paprasta ir gera su žmogumi?“, – Žmonės.lt pasakojo Gabriela.
Pora susižadėjo praėjusiais metais lapkričio 9 dieną, meilės mieste – Paryžiuje. Tiesa, Gabriela neslėpė, kad giliai širdyje sukirbėdavo jausmas, jog jos gali laukti lemtingas klausimas.
„Mano gimtadienis yra spalio 28 dieną, Dominikas man padarė staigmeną ir padovanojo kelionę į Paryžių. Iš pradžių tikrai nieko neįtariau, bet vėliau mintys ėmė kilti bangomis, tai vėl nurimdavau, tai vėl pagalvodavau: „O gal?..“ Žodžiu, įtarimų buvo, bet jie vis keitėsi su bandymu save įtikinti, kad gal čia tiesiog graži gimtadienio dovana“, – su šypsena pasakojo pašnekovė.
Ypatinga, naujo gyvenimo etapo pradžia įvyko vienoje gražiausių Paryžiaus vietų, o mylimojo priklaupimo akimirka ant kelio prilygo filmo scenai.
„Atvykus į Paryžių buvo be galo gera ir gražu. Eifelio bokštas švietė taip įspūdingai, o Dominikas surado labai gražią vietą. Ten jis pradėjo man sakyti jautrius žodžius, kaip stipriai mane myli, ką jam reiškiu. Ir būtent tuo metu sužibo pats Eifelio bokštas. Aplink esantys žmonės pradėjo šaukti: „Tu gali! Tu gali!“, ir visa akimirka tapo dar labiau neįtikėtina. Tada Dominikas atsiklaupė ant vieno kelio ir ištarė tą lemtingą klausimą: „Ar būsi mano amžinai?“ Aš verkiau visą laiką, iš jaudulio net beveik nemačiau, kas vyksta aplink. Bet viduje buvau visiškai tikra: su šiuo žmogumi noriu praleisti visą savo gyvenimą. Todėl mano atsakymas buvo labai tvirtas: TAIP! Po šios gražios akimirkos nuėjome pavalgyti prie pat Eifelio bokšto ir ramiai atšventėme vieną gražiausių mūsų gyvenimo dienų“, – kalbėjo ji.
Į santuokinį gyvenimą Gabriela ir Dominikas buvo išlydėti artimiausių draugų. Mergvakario dieną moteris turėjo įveikti ne vieną iššūkį, tačiau tai jos neišgąsdino, priešingai, tik dar labiau įtraukė į šventės nuotaiką.
„Mano draugės buvo prigalvojusios įvairiausių žaidimų ir užduočių. Viena iš jų buvo prieiti prie nepažįstamo žmogaus, padovanoti jam čiulpinuką arba muilo burbulus ir pasakyti palinkėjimą. Iš pradžių tai atrodė kaip nedidelis iššūkis, bet iš tikrųjų ši patirtis mane labai padrąsino. Supratau, kad kartais nereikia tiek daug galvoti ar bijoti, reikia tiesiog eiti ir daryti. Už tai draugėms esu labai dėkinga. Vakarą užbaigėme karaoke bare. Iki pat galo neatspėjau, kur einame, tad staigmenos jausmas išliko iki paskutinės akimirkos“, – pasakojo ji.
Dominikas mėgavosi jaukiu draugų pasibuvimu: „Bernvakaris taip pat praėjo jaukiai ir smagiai. Vaikinai ėjo žaisti boulingo, vėliau skaniai pavalgė ir pasivaikščiojo mieste. Kadangi kai kurie seniai buvo matęsi, visiems buvo labai gera tiesiog pabūti kartu, pasikalbėti ir turiningai praleisti laiką.“
Susituokti birželį kilo mintis ne tik dėl gražios datos, bet ir todėl, kad šis mėnuo žymi dar vieną ypatingą progą.
„Šią datą buvome pasirinkę jau seniai, nes ji mums atrodo labai graži ir simboliška. Be to, birželio mėnuo mums turi ypatingą reikšmę, būtent tada minime savo dvejų metų draugystės metines. Norėjosi, kad vestuvės vyktų tokiu metu, kuris jau ir taip yra svarbus mūsų istorijai. Atrodė labai gražu mūsų meilės sukaktį susieti su naujo gyvenimo etapo pradžia“, – Žmonės.lt užsiminė atlikėja.
Savo santuoką pora nusprendė įregistruoti sostinėje. Pasak moters, šis miestas susijęs su jų gyvenimu ir meile, todėl vestuvėms kitų variantų net nesvarstė.
„Vilnius mums yra labai artimas ir svarbus miestas: čia gimėme, augome, čia prasidėjo ir mūsų istorija. Todėl labai natūraliai jautėme, kad būtent čia norime įamžinti savo meilę. Vilnius mums nėra tik miestas, tai mūsų namai, vieta, kurioje telpa daug gražių prisiminimų, todėl kitos vietos savo vestuvėms net neįsivaizdavome“, – su šypsena pasakojo atlikėja.
Po vestuvių ceremonijos jaunavedžiai su 70 svečių persikels į sodybą netoli Vilniaus.
„Vestuvių šventę kelsime sodyboje, esančioje netoli Vilniaus. Vietą išsirinkti buvo ir sunku, ir lengva tuo pačiu, turėjome tam tikrą viziją, kokios aplinkos norime, todėl ieškojome vietos, kuri ją atitiktų. Kai pirmą kartą pamatėme sodybą likome tiesiog sužavėti. Mus iš karto pavergė aplinka, jaukumas ir, svarbiausia, nuostabi gamta aplink. Atrodė, kad ši vieta turi būtent tą ramybę ir grožį, kurio ieškojome savo šventei. Iš karto supratome, kad būtent čia norime švęsti vieną svarbiausių savo gyvenimo dieną“, – teigė ji.
Liudyti meilę, jie pasirinko žmones, su kuriais būti gera: „Liudininkais bus Dominiko pusseserė su savo vyru. Juos pažinojau jau ir anksčiau, esame dirbę kartu, todėl ryšys nebuvo naujas ar atsitiktinis. Mums norėjosi, kad šalia šią svarbią dieną būtų žmonės, kuriais pasitikime ir su kuriais jaučiamės jaukiai. Todėl šis pasirinkimas atrodė labai natūralus ir artimas.“
Vestuvių šventėje svečių lauks ir ypatingas jaunavedžių šokis. Pora nusprendė jį mokytis ir pastatyti savo pastangomis.
„Aš nuo vaikystės labai mėgau šokti, lankiau liaudies šokius. Pamenu, kartą vaikystėje vyko talentų konkursas, kuriame nusprendžiau pasirinkti šokį. Daug repetavau ir galiausiai laimėjau pirmą vietą. Tad šokis man visada buvo artimas, tik šįkart viskas buvo šiek tiek kitaip, nes reikėjo šokti ne vienai, o kartu su partneriu. Iššūkių tikrai buvo: reikėjo suprasti, kaip gražiai atlikti vieną ar kitą judesį, kaip prisiderinti vienam prie kito. Vienai šokti atrodo paprasčiau, o šokant dviese jau reikia daugiau susiklausymo ir kantrybės. Vis dėlto išsirinkome labai gražią ir jautrią dainą, pagal kurią patys susidėliojome judesius. Buvo labai smagu kurti šį šokį kartu. O mano vyras buvo tikras šaunuolis, net pats siūlė, kaip ir ką galėtume šokti“, – juokėsi Gabriela.
Pasidomėjus, ar šventės programoje numatytas koks nors atlikėjo pasirodymas, moteris atskleidė, kad jų šventėje gros garsus muzikantas.
„Galbūt kai kurie draugai bus paruošę kokią muzikinę staigmeną, bet nesu tuo įsitikinusi. Nors dainuojančio atlikėjo mes neplanuojame, šventėje gros vienas mano mylimiausių maestro, smuikininkas Zbignievas Levickis. Labai jo laukiame ir jau dabar jaučiu, kad tai bus kažkas ypatingo. Bus tikra bomba!“ – džiaugėsi moteris.
Atlikėjams per šventes dažnai tenka išgirsti prašymų padainuoti ar užlipti ant scenos. Paklausta, ar per savo vestuves taip pat taps vakaro žvaigžde, ji sakė, kad nors iš pradžių tokios minties atsisakė, vis dėlto vyrui yra paruošusi intriguojančią staigmeną.
„Iš pradžių galvojau, kad šį kartą į sceną nelipsiu, norėjosi tiesiog pailsėti ir pasimėgauti švente, nes dažniausiai per šeimos šventes man vis tiek tenka dainuoti. Tačiau vėliau pagalvojau, kad tokiai ypatingai dienai norisi sukurti kažką labai asmeniško. Todėl vienai man itin jautriai dainai parašiau savus žodžius“, – intrigavo G.Ždanovičiūtė.
Vienos svarbiausių detalių vestuvėse – tortas ir vestuviniai žiedai. Pasak, pašnekovės tam skyrė nemažai dėmesio, kadangi jiems buvo svarbu, jog vestuvių detalės turėtų emocinę prasmę, o ne būtų tik gražūs daiktai.
„Norėjome, kad tiek vestuvinis tortas, tiek žiedai atspindėtų mus, būtų ne tik gražūs, bet ir turėtų savo prasmę. Rinkdamiesi žiedus labiausiai norėjome, kad jie būtų tokie, kuriuos nešiotume su meile kiekvieną dieną. Mums buvo svarbu jaukumas, paprastumas ir elegancija, kad žiedai nebūtų tik papuošalas, o simbolis to, ką vienas kitam pažadame. O tortui norėjosi, kad jis derėtų prie bendros vestuvių nuotaikos: būtų subtilus, gražus ir, žinoma, skanus. Galbūt tai atrodo mažos detalės, bet būtent jos ir kuria visą šventės jausmą“, – džiaugėsi ji.
Vestuvės – itin kruopštus procesas, kai atrodo, jog visos detalės yra svarbios ir turi būti apgalvotos itin atidžiai.
Pasidomėjus, kas buvo svarbiausia Gabrielai ir Dominikui, ji pasakojo, kad itin daug dėmesio skyrė šventės lokacijai ir, žinoma, įvaizdžiams.
„Nenorėjome švęsti pačiame Vilniuje, mums buvo svarbu rasti jaukią sodybą gamtos apsuptyje, netoli miško, su gražia ir ramia aplinka. Ieškojome tokios vietos, kuri tiktų mūsų įvaizdžiui ir atspindėtų bendrą vestuvių viziją. Taip pat daug dėmesio skyrėme mano suknelei ir vyro kostiumui. Mano suknelę siuvome pagal specialų užsakymą, todėl norėjosi, kad ji būtų būtent tokia, kokią įsivaizdavau, ypatinga, subtili ir labai sava. Vyro kostiumą taip pat rinkomės labai atsakingai, nes norėjome, kad jis derėtų prie bendros šventės stilistikos ir mūsų abiejų įvaizdžio. Labai norėjome, kad mūsų šventėje būtų jaučiamas lengvumas, jaukumas ir artumas gamtai. Mums svarbu, kad tiek mes, tiek mūsų svečiai galėtų atsipalaiduoti, pasimėgauti akimirka ir tiesiog gražiai pabūti kartu“, – teigė moteris.
Kalbėdama apie svarbiausius gyvenimo dienos įvaizdžius, Gabriela teigė, kad jai buvo svarbu sukurti asmenišką, individualią suknelę, kuri atspindėtų ją pačią, o procese labai padėjo artimieji: „Kuriant vestuvių dienos įvaizdį mums labai padėjo mūsų mamos. Esame joms už tai labai dėkingi, nes jų palaikymas, patarimai ir buvimas šalia buvo labai svarbūs. Suknelės vizija po truputį susidėliojo ieškant, matuojantis ir kalbantis apie tai, kokios nuotaikos norisi vestuvių dieną. Norėjosi, kad suknelė būtų ne tik graži, bet ir labai „mano“, kad ją vilkėdama jausčiausi savimi, tik dar ypatingiau. Kadangi suknelę siuvome pagal specialų užsakymą, buvo svarbi kiekviena detalė. Labai džiaugiuosi, kad šiame procese šalia buvo artimiausi žmonės, kurie padėjo apsispręsti ir padrąsino pasitikėti savo vizija.“
Visą pasiruošimą jie planavo patys ir džiaugiasi, kad ši šventė bus ne tik apie juos, bet ir apie jų pačių įdėtas širdis, emocijas bei jausmus.
„Viską organizavome patys, nuo pradžios iki pabaigos viską paėmėme į savo rankas ir po truputį susidėliojome taip, kaip norėjome. Žinoma, ne visada buvo lengva, nes vestuvių planavimas reikalauja daug laiko, sprendimų ir kantrybės. Tačiau mums su vyru patinka tokie procesai, kartu planuoti, tartis, ieškoti idėjų ir kurti kažką savo. Manau, būtent dėl to visas pasiruošimas tapo dar prasmingesnis, nes į šventę įdėjome labai daug savęs“, – dalijosi pašnekovė.
Gabriela pripažįsta, kad vestuvių planavimas buvo emocingas ir kartais sunkus, bet jiems svarbiausia buvo autentiška, jų pačių sukurta šventė, o ne tobulumas.
„Buvo ir gražių akimirkų, ir streso, ir nerimo, kad galbūt kažkas nepavyks taip, kaip planuojame. Vestuvių pasiruošimas yra labai jautrus laikotarpis, nes norisi, kad viskas būtų kuo gražiau ir kuo labiau atspindėtų mus. Tačiau net ir per visus iššūkius stengiamės nepamiršti, dėl ko visa tai darome. Svarbiausia mums yra ne tobulumas, o tai, kad šventė būtų mūsų tokia, kokios norime mes. Kol kas viską dėliojame taip, kaip patys įsivaizduojame, ir tuo labai džiaugiamės bei didžiuojamės. Manau, kad būtent dėl to pasiruošimas, nors ir ne visada lengvas, mums yra labai prasmingas“, – kalbėjo ji.
Pasak atlikėjos, šis žingsnis jiems nėra tik apie ceremoniją ir didžiulę šventę, tai – kasdienis bendras gyvenimas ir tarpusavio rūpestis.
„Mums santuoka pirmiausia reiškia meilę, kantrybę ir sąmoningą pasirinkimą būti kartu ne tik tada, kai lengva, bet ir tada, kai gyvenime atsiranda iššūkių. Tai pažadas vienas kitą saugoti, palaikyti, girdėti ir augti kartu. Man santuoka nėra tik graži šventė ar žiedai ant rankos, tai dviejų žmonių sprendimas kasdien kurti bendrą gyvenimą, gerbti vienas kitą ir būti komanda. Labai tikiu, kad tikra meilė susideda iš mažų kasdienių dalykų: apkabinimo, gero žodžio, supratimo, kantrybės ir noro ne pasiduoti, o ieškoti kelio vienas pas kitą. Būtent tai mums ir reiškia santuoka, būti vienas kito namais“, – pasakojo G.Ždanovičiūtė.
Paklausta apie medaus mėnesį, Gabriela pasakojo, kad tikslios krypties dar neturi, tačiau jiems svarbiausia – vieta, kur galėtų kokybiškai pailsėti.
„Kol kas dar tiksliai nežinome, vis dar renkamės ir svarstome įvairius variantus. Šiuo metu tiek man, tiek vyrui vasara yra pats darbų įkarštis, todėl norime viską gerai apgalvoti ir išsirinkti tokį laiką bei vietą, kur tikrai galėtume atsipalaiduoti, pabūti dviese ir pasimėgauti pirmąja kelione jau kaip vyras ir žmona“, – aiškino ji.
Fotogalerija:
