Žmonės.lt Povilas atskleidė, kad mintis priklaupti ant vieno kelio jam kilo dar prieš porą mėnesių.
„Esu žmogus, kuriam dažniau norisi kitaip nei įprastai. Kadangi dirbu renginių srityje, esu pripratęs prie viešumo ir tuo mėgaujuosi, tad neįsivaizdavau savęs šioje situacijoje kitaip“, – apie idėją lemtingą klausimą ištarti maratone Žmonės.lt kalbėjo jis.
Anot renginių vedėjo, būtent mintis apie piršlybas jam savotiškai padėjo išbėgti maratoną iki galo.
„Man buvo tik lengviau bėgti iki finišo, nes žinojau, kas ten mūsų laukia. Jauduliui nebuvo nei laiko, nei vietos, kadangi mes bėgome savo malonumui, o ne rezultatui, tai mėgavomės akimirkomis, vaizdais, palaikymu, geru oru ir ta mintimi, kad tai mūsų pirmas maratonas.
Prieš maratoną bėgome 30 km kaip treniruotę ir nubėgus priklaupiau „užsirišti kedus“, tik tam, kad pasižiūrėčiau, kaip kojos reaguos, ar išvis įmanoma bus po 42 km priklaupti“, – šyptelėjo jis.
Fotogalerija:
Pašnekovas atvirauja, kad intensyviai ruošėsi ne tik maratonui, bet ir piršlyboms. Jauduliui jis neleido pasiduoti.
„Maratonui mes ruošėmės ir žinojom ko tikėtis. Pasipiršimui aš ruošiausi, bet nežinojau, kokia iš tiesų bus situacija prie finišo linijos, kokios bus mūsų savijautos, nuotaikos ir kas, jeigu nenubėgsim? Bet gavosi viskas nuostabiai, kaip ir buvau suplanavęs“, – emocijomis dalijasi vyras.
Jis neslepia, kad sužadėtinę savo klausimu nustebino:
„Kadangi ji mane gerai pažįsta, tai buvo pagalvojus, kad aš taip galėčiau padaryti, bet tikrai nesitikėjo. Žiedas buvo kuprinytėje, su kuria ir bėgau. Likus 2 km iki finišo persidėjau jį į kišenę.“
Prabilo apie pažintį
Povilas ir Livija susipažino gan netikėtai – viename vyro vedamame renginyje Babtyno dvare.
„Susipažinome labai įdomiai – viename vasaros renginyje. Man tai buvo neeilinė darbo diena ne tik dėl to, kad su ja susipažinau, bet ir todėl, kad 8 mėnesiai iki šio renginio ėjau Camino Lituano kelią ir būtent tame Babtyno dvare praleidau naktį. Su šeimininkais kalbėjome, kad labai keista, jog per 8 metus, kuriuos dirbu renginiuose, nei karto neteko turėti renginio pas juos, nors atrodo, jau visą Lietuvą esu išvažinėjęs. Taip sutapo, kad gavau pasiūlymą dirbti renginyje ir būtent šioje vietoje. Man jau atvykus į dvarą šiurpuliukai ėjo per kūną prisiminus tą piligriminę dieną.
O vakaro eigoje, kuomet atlikėja koncertavo, aš užlipau į antrą aukštą pasižiūrėti kambarėlio, kuriame ir nakvojau. Prisėdau prie fortepijono pagroti, lyg prisimindamas tą žygio dieną, kuomet irgi grojau. Ir begrojant man, Livija priėjo ir pasakė: „Gražiai groji, ar galiu prisėsti?“. Čia ir prasidėjo mūsų pažintis“, – dalijasi vyras.
