Gimtadienio įrašu, kuriame apžvelgė praėjusius metus Indrė pasidalijo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Ji ne tik atvėrė širdį, bet ir „susuko“ jaukių momentų kupiną vaizdo įrašą, o rezultatais sutiko pasidalinti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Leisiu sau dar būnant 38-erių, likus paskutinei dienai, o tiksliau kelioms minutėms iki 39-ojo gimtadienio, pirmą kartą sustoti ir perbėgti per visus šituos metus. Gausius. Pilnus visko – gyvenimo, pokyčių, pamokų, meilės, netekčių, džiaugsmo, kūrybos, augimo.
Ir šį kartą noriu pati pirmoji pasveikinti save. Prisiminti, padėkoti. Draugams, kurie buvo šalia. Žmonėms, kurie atėjo ir liko. Projektams, kurie tapo daugiau nei darbais – jie virto dalimi manęs.
Ačiū sau – kad išbuvau, kai buvo sunku. Kad ėjau, kai nebuvo aišku, kur. Kad išdrįsau jausti. Kurti. Atleisti. Kad leidau sau ne viską žinoti, bet vis tiek eiti.
Dėkoju ir gyvenimui – kad dosniai davė. Kad leido mylėti ir būti mylimai, būti reikalingai, duoti, apkabinti, dalintis. Kad davė šansų, iššūkių ir žmonių – tikrų.
Rytoj (birželio 26-ąją, – aut.past) man 39. Nedaug ir nemažai. Tiek, kad žinau, jog vertingiausia gyvenime – tai, ką jauti, o ne tai, ką turi. Ir tiek, kad vis dar nekantrauju, ką dar sutiksiu, patirsiu, atrasiu savyje.
Švęsiu. Su dėkingumu. Su meile. Su širdimi, kuri jau nebe ieško tobulo plano – bet pasitiki gyvenimu. Ir tikrai labai Indriškai“, – rašė ji.
Primename, kad visai neseniai, birželio 13-ąją, Indrė pristatė pirmąją savo knygą ir prisistatė jau nauja pavarde – Bareikienė.
„Vis dar negaliu patikėti, kad tai vyksta. Išankstiniai knygos pardavimai jau prasidėjo, o ant viršelio – būsima mano pavardė – Bareikienė“, – džiaugėsi Indrė.
Beveik 9-erius metus brandinta mintis apie knygą pagaliau išvydo dienos šviesą. Pasak autorės, aprašyti savo gyvenimą taip, kad naudingų minčių rastų kiekviena skaitanti buvo tikrai sudėtinga.
„Ne kartą girdėjau, kad esu drąsi, bet – prisipažinsiu – rašydama, taip nesijaučiau. Užrašyti savo patirtis – nenušlifuotas, nenudailintas, be cenzūros ir filtrų, o rašant patirti kai kurias iš naujo – tam reikia „smarvės“, – prisipažino I.Stonkuvienė.
