Apsilankiusi Artūro Lebedenko Swan tinklalaidėje „Tapk geresniu“ R.Vaičekauskytė atvirai papasakojo apie skyrybų atvejus Lietuvoje, sutuoktinių manipuliacijas vienas kitu, skaudžias tėvystes apgaules bei pasidalijo savo patirtimi ir šokiruojančiomis istorijomis.
Emocinė manipuliacija teisme
„Tapk geresniu“ tinklalaidės metu Artūras ir Rasa kalbėjo apie partnerių manipuliacijas teisme. Pasak teisininkės, žmonės taikyti manipuliacijas linkę net ir prieš teisėją, pagražindami savo istorijas, siekdami numenkinti ir sutrypti savo partnerį, o teismo sprendimą pakreipti į savo pusę.
„Nėra paprasta atskirti, kur tiesa, nes iš profesinės pusės dažnai jauti, kad ir pats klientas meluoja, bet tu vis tiek įtiki jo istorija. Dažniausiai nė viena istorija neatitinka tikrosios tiesos, viskas pagražinta ir išblizginta tiek, kad prieš save, giminaičius, kolegas ar net teisėją žmogus atrodytų švelnus ir pūkuotas, o kita pusė, tarsi drakonas, kuris viską sugriovė. Vieni tokį paveikslą kuria dėl išorinio įvaizdžio, kiti – siekdami konkrečių tikslų byloje, todėl žmogus įsivelia į istoriją vien tam, kad pasiektų norimą rezultatą“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kalbėjo R.Vaičekauskytė.
Artūrui Lebedenko Swan pasidomėjus, ar sukurta istorija bet kokiu atveju turi būti pagrįsta įrodymais, Rasa teigė, kad advokatai reikalauja tam tikrų faktų įrodančių tiesą, tačiau net ir be įrodymų ašaros teisme neretu atveju gali palenkti teisėją į savo pusę.
„Iš teisinės pusės visada reikia įrodymų – rašytinių dokumentų ar liudininkų parodymų. Šeimos bylose dažnai pastebima, kad moterys sugeba savo istoriją teismui pateikti emocingai ir išsamiai – pradėdamos nuo pradžios, įsijausdamos į įvykį, su ašaromis ir visu „spektakliu“. Vyrams tai dažnai sekasi sunkiau. Šiuo atveju manipuliuojant galima paveikti teisėją. Reikėtų suprasti, kad teisėjas turi savo vidinį įsitikinimą – širdį, kur emociškai nori, nenori jį veikia tam tikri dalykai. Moteris sako: „Aš tiesiog nesitikėjau, kad taip įvyks ir aš nerinkau įrodymų.“ Bet iš viso to kaip ir turi priimti sprendimą, ar ji meluoja, ar tikrai tame yra tiesos“, – teigė ji.
Neištikimybės statistika
Tinklalaidės metu Artūras pasidalijo neištikimybės Lietuvoje statistika. Pasak Nacionalinio Lietuvos sveikatos instituto – 27 proc. vedusių porų Lietuvoje yra neištikimos. Lyginant lytis – vyrai neištikimi 20 proc., o moterys – 13 proc.
Teisininkė pasakojo, kad atvejų, kai poroje neištikimos yra moterys, pasitaiko kur kas daugiau, nei daugelis gali įsivaizduoti. Vis dėlto visuomenės požiūris į moterų neištikimybę dažnai skiriasi nuo vyrų – žmonės linkę manyti, kad moterys tokių dalykų nedaro. Pasak jos, net teismuose nėra paprasta įrodyti, kad moteris šeimoje buvo neištikima.
„Aš matau daug atvejų, kai moterys yra neištikimos, o vyrai jas sugrąžina net keletą kartų į šeimas, joms atleidžia, toleruoja. Finale šitos istorijos teismo nepasiekia, skyrybos įvyksta bendru sutarimu. Ši statistika su realybe neturi nieko bendra. Visuomenė įpratusi baksnoti: vyras neištikimas, vyras smurtautojas. Bet iš principo, realybė yra truputį kitokia. Kai pradedu teismui rinkti kokį nors dokumentą, kad ir moteris buvo ne šventa ir yra įrodymų, kad buvo net keli meilužiai, visada turi viską pasverti, nes nežinai, ar teisėjas patikės tavimi iki galo. Teisėjų amplitudė yra labai įvairi. Jeigu pateiksi dalį įrodymų, tai nebūtinai teisėjas tavimi patikės, kad taip iš tikrųjų buvo, nes tie stereotipai yra gana gajūs teismuose.
Kai klientas ateina ir sako: „Nepatikėsit, bet mano žmona yra man neištikima ir aš turiu įrodymų.“ O tų įrodymų būna tiek, kad papkės sukrauti reikia ir aprašinėti, tai manęs tai nestebina, bet jeigu tai papasakoji kažkam iš išorės visi galvoja: „Na, ar tikrai? Kada ten spės moteris meilužį susirast. Jai ir vaikai, ir buitis“, – pasakojo advokato padėjėja.
Rasa pastebėjo, kad dauguma į neištikimybę linkusių moterų yra tos, kurios nejaučia konkurencijos savo vyrams dėl pinigų ar socialinio statuso.
„Daugiausiai sugeba tos, kurios turi savo verslus, kurios gali konkuruoti su savo vyru. Joms nėra tokios įtampos, kaip aš išgyvensiu su vaikais, ar, kas čia bus jeigu išsiaiškins, kokios pasekmės iš turtinės pusės. Dažniausiai moterų neištikimybės vyksta komandiruotėse, verslo kelionėse, kur yra vykdoma įmonių plėtra ir labai dažnai – tarnybiniai romanai, tarp pareigūnų, dažnu atveju medikės pasitaiko neištikimos“, – pasakojo ji.
Tėvystės apgaulės atvejai Lietuvoje
„Tapk geresniu“ tinklalaidėje Artūras prabilo apie tėvystes apgaules. Pasak statistikos 20-25 proc. Norvegijoje vyrų augina ne savo vaikus. Tai reiškia, kad kas ketvirtas-penktas vaikas Norvegijoje nežino tikrojo tėčio. Pasidomėjus, kokia situacija Lietuvoje Rasa pasakojo, kad Lietuvoje ši statistika ne ką mažesnė, o istorijos neretai būna sukrečiančios.
„Turėjau vieną situaciją, kurioje kreipiausi net į prokuratūrą. Viena moteris, mano kliento žmona, gerą dešimtmetį gyveno slėpdama faktą, kad jis nėra vaiko tėvas. Mes turėjome byloje duomenų, kad ji žinojo visą laiką tai, bet sąmoningai tylėjo. Tai reiškia, kad vyras augino ne savo vaiką, jį išlaikė, išleido krūvas pinigų ir negana to, vieną dieną sužinojęs šį faktą jis buvo šokiruotas. Ne vienam vyrui turbūt, kad neatlaikytų psichologinė sveikata ir nueitų iki savižudybės. Aš jau nekalbu apie tą pusę, ką vaikas išgyvena. Teisme ši moteris atėjo ir sugebėjo įvardinti keletą vyrų pavardžių, kurie potencialiai galėtų būti vaiko tėvai. Ji šaltu veidu vardina, kas galėtų iš tų vyrų tikti, bet nė vienas netiko. Įsivaizduojat, ką tai reiškia: į bylą yra įtraukiami tretieji asmenys, kurie galėtų būti vaiko tėvai.
Teismas negali palikti vaiko be tėvo, nes, jeigu jo nenustatome, pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką vyras tampa socialiniu tėvu. Tai, tiesą sakant, apgailėtina – sunku net patikėti, kaip tokie dalykai vyksta. Šiame konkrečiame atvejyje vyras išliko socialiniu tėvu, nes biologinio tėvo nustatyti nepavyko. Tai reiškia, kad jis iki šiol privalo mokėti už vaiko išlaikymą, nors vaikas visiškai atsisakė su juo bendrauti. Moteris net ir tai įvertino juokais, sakydama: „Kodėl tau niekada nekilo įtarimas, kad vaikas į tave nepanašus?“ Man pačiai žiūrint į tą vaikinuką, jis atrodo visiškai panašus į abu tėvus. Tai reiškia, kad paveldėjimo teisės išlieka nepakitusios. Jeigu kas nors bandytų surinkti statistiką apie tokius socialinius tėvus Lietuvoje, neabejoju, kad procentaliai ji nebūtų mažesnė nei Norvegijoje“, – dalijosi teisininkė.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vyrai apie savo tėvystę sužino tik po keliolikos metų. Pasak Rasos, tokios situacijos gali sugriauti ir stipriausias šeimas.
„Galbūt moteris turėtų kompensuoti vyrui prarastą laiką su vaiku. Faktinės aplinkybės buvo tokios: klientas išvyko į darbą, kai kažkas pasibeldė į duris ir pasakė: „Laba diena, ieškau tokio ir toko žmogaus. Aš esu jo vaikas.“ Vaikas kalbėjo ne lietuviškai. Kliento žmonai teko kviesti greitąją, tačiau ji dar spėjo paskambinti vyrui ir apie viską pranešti. Iš pradžių jis galvojo, kad tai tiesiog pokštas. Tačiau berniukas iš tiesų buvo jo kopija. Vyras pasikvietė jį pasikalbėti, o vaikinas paaiškino, kad mama atsiuntė jį prisistatyti, kad jis egzistuoja ir paprašyti pinigų, nes gyveno sunkiai. Mamai pasikeitė aplinkybės, o vaikui reikia mokslams, tad tėtis galėtų prisidėti. Vėliau buvo atliktas biologinis tėvystės tyrimas, kuris patvirtino, kad klientas yra vaiko tėtis. Lygiagrečiai drama vyko ir šeimoje: pagal vaiko gimimo datą paaiškėjo, kad klientas buvo neištikimas dabartinei sutuoktinei. Nors šeimoje kilo konfliktas ir skyrybų grėsmė, moteris buvo labai supratinga ir pasakė, kad neardys šeimos. Klientas priėmė sprendimą mokėti išlaikymą vaikui ir iki šiol su juo bendrauja“, –patirtimi dalijosi teisininkė.
O kartais sutuoktiniai net gi slepia apie turimus vaikus: „Tokių istorijų yra ne viena. Nebūtinai pasibeldžia tiesiai į duris, bet išaiškėja kitomis aplinkybėmis. Yra istorija, kuomet mano klientui po daug metų jo buvusi parašė laišką, kad jis turi prisidėti prie išlaikymo. Yra buvę, kad atėjusi moteris sako, jog kraustosi iš proto, nes sužinojo, kad jos vyras užsienyje turi dukrą, ją išlaiko, o ji tiek metų nežinojo.“
Ekonominis smurtas santykiuose
„Ekonominis smurtas“ – nauja, vis dažniau vartojama sąvoka, apibūdinanti situacijas, kai vienas partneris kontroliuoja ir manipuliuoja kitu per finansus.
Rasa pasakojo atvejį, kai poros konfliktas dėl pinigų peraugo į rimtas pasekmes vyrui. Nors kalba ėjo apie finansinių norų ribojimą, situacija virto policijos įsikišimu ir kaltinimais smurtu,
„Klientui žmona, kuri įyra įpratusi, kad visi finansiniai norai būtų patenkinami per minutę sako: „Aš važiuosiu į kelionę, skrisiu į Paryžių man reikia X biudžeto. Noriu apsipirkti. Vyras nesutiko sako yra ribos, jau praeitą mėnesį buvo didelis biudžetas. Moteris sako: „Ką reiškia ribos? Draugės eis apsipirkti, o aš iš paskos eisiu ir nieko nepirksiu?“ Įvyksta konfliktas, rėkia, šaukia vienas ant kito. Žmona sako: „Aš einu į 2 aukštą truputėlį nurimti.“ Ji pareina nurimusi, pasipuošusi ir po minutės beldžiasi policija. O ji sako: „Prieš mane smurtavo.“ Ji taip ir išplėtojo, ji nevertino, kad tai ekonominis smurtas. Vėliau ji sugalvojo ir tai pavadino, kaip „ekonominis smurtas“. Reiškiasi aš neduodu pinigų, tai yra ekonominis smurtas. Ji sakė, kad vyras ir psichologiškai smurtauja, ko gero tuoj ir lupti gaus. Nors jis niekada nėra nei mušęs, nei rankos kėlęs. Ten buvo jo asmeninės nuosavybės namas, bet vyras išvežamas 15 dienų ir neleidžiama prisiartinti pagal smurtą aplinkoj artimoj“, –pasakojo moteris.
Manipuliacija skyrybų metu
Skyrybos dažnai būna skausmingos ir emocingai sunkios. Pasak teisininkės, žmonės kartais ruošiasi joms iš anksto, o kai kurie išgalvoti skyrybų faktai dažnai neturi jokių fantazijos ribų.
„Jeigu žmogus ruošiasi skyryboms, kartais jis pats sugalvoja tam tikrą „schemą“ arba kažkas jam ją pasufleruoja. Ir vyrai, ir moterys čia lygiaverčiai. Pavyzdžiui, ateina tinkama diena: grįžtu namo ir specialiai išprovokuoju konfliktą. Būna tokių, kurie tam kruopščiai pasiruošia. Tarkime, pastato vyno butelį, išpila, kad liktų įrodymų. Toliau provokuoja, sako, mačiau, jog tau į telefoną atėjo meilužės žinutė, parodyk telefoną. Aišku, kad konfliktas kils, nesvarbu, ar ten iš tiesų yra kažkas, ar ne.
Tokiais atvejais būna jau iš anksto pasiruošta skambinti 112. Pasako: „Žiūrėkite, namie buvo alkoholis, vyras įniršęs, tuoj prasidės smurtas, o dar ir nepilnamečiai vaikai yra.“ Atvažiuoja pareigūnai, viskas vyksta gana primityviai: išsitraukia planšetinį kompiuterį, užpildo klausimyną – ar yra alkoholis, ar jaučiate, kad tuoj prasidės smurtas“, – laidoje istorija dalijosi ji.
Rasa teigė, kad partneriai dažnai numano tokius antrųjų pusių žingsnius, todėl ji rekomenduoja tokiose situacijose elgtis taip pat.
„Pasitaiko, kad pas mane ateina vyrai ir prisipažįsta, kad jie nujautė, jog viskas baigsis būtent taip, jie to laukė. Tokiu atveju visada patariu daryti tą patį – patiems kviesti policiją. Tada tikimybė, kad niekas nebus išvežtas, yra daug didesnė, nes pareigūnai matys tikrą situaciją“, – užsiminė advokato padėjėja.
Finansinės manipuliacijos santuokoje
Ikivedybinės sutartys daugeliui vis dar asocijuojasi su partneriu nepasitikėjimu, tačiau, pasak Rasos, jų populiarumas Lietuvoje – auga. Anot jos, žmonės vis drąsiau apie tai kalba ir imasi tvarkytis. Vis dėlto neretai pasitaiko ir nesąžiningų žaidimų, pasitikėdami partneriu, kai kurie sutuoktiniai sutartis pasirašo net jų neskaitę, dėl ko vėliau turi liūdnų pasekmių, kurių ištaisyti nebeįmanoma.
„Visai neseniai turėjau liūdną situaciją, žmonės prisirašo, ateina su tais sandoriais, o ten jau visiškai šaukštai po pietų. Klientė su vyru 25 ar 27 metus buvo kartu. Sulaukė vaikų, didžiuliai verslai išplėtoti. Viskas sukurta, kas patenka į žmonių svajones, į kurias pataiko gal tik 2 proc. Lietuvos gyventojų. Klientė tuo metu pasiryžo būti vadinamąją namų šeimininke, nieko neveikti, neiti į darbą, nekurti kito savo asmeninio verslo ir vieną dieną jos vyras sako: „Turiu tokį reikalą, man reikia, kad skubiai padėtum parašus ant turto padalijimo sutarties. Aš tau išmokėsiu kompensaciją. Ir kai pasibaigs tam tikri įvykiai, aš tau perrašysiu du namus, vienos įmonės akcijas. Negi tu manimi nepasitiki.“ Istorijas kūrė kiekvieną dieną vis baisesnes. Atėjus pas mane moteris sako: „Aš gyvenime nepagalvojau, kad taip įvyks, aš šiuo vyru pasitikėjau visiškai, savo tėvais taip nepasitikiu, kaip pasitikėjau šiuo vyru.“ Ji nuėjo viską pasirašė. Praėjo keli mėnesiai, santykiai pradėjo šalti. Ir viskas – jis išėjo iš namų. Vyras sakė, kad aplinkybės keičiasi, nori labiau pasinerti į verslą, o kai moteris paklausė, kaip bus su turtu, jis sako mes jau pasidalinę. Tokių vyrų yra ne du ir ne vienas ir ne trys“, – „Tapk geresniu“ atvirai pasakojo teisininkė.
Tiesa, Rasa pastebi, kad net ir esant dideliam pasitikėjimui partneriu reikėtų nepamiršti sąmoningumo.
„Bet čia toks žmogaus naivumas šiais laikais. Suprantu, tai yra tavo žmogus keliasdešimt metų gyveni, kuri ateitį vis tiek nereikėtų taip aklai žiūrėti į tai, kad padėsiu parašus ir nieko nebus. Reikia sąmoningai į tai žiūrėti“, – pabrėžė advokato padėjėja.
Tinklalaidėje A.Lebedenko Swan užsiminė apie ikivedybines sutartis ir apie tai, kada jas verta pasirašyti. Pasak Rasos, šį klausimą svarbu aptarti atvirai su sutuoktiniu prieš planuojant vedybas.
Ji taip pat užsiminė, kad poros turėtų aiškiai susitarti dėl bendro finansų valdymo, nes neretai nesutarimai šioje srityje sugriauną santuoką prieš pat vedybas.
„Visų pirma reikia labai aiškiai suvokti ir susitarti, ar kitam asmeniui yra priimtina ši sutartis. Labai nemažai atvejų, kai klientai ateina į konsultaciją likus savaitei ar dviem iki vestuvių ir sako, kad jiems liepė pasirašyti sutartį, nes kitaip vestuvių nebebus. Nuo pat pradžių reikėtų įsitikinti ir išsiaiškinti, kaip žmogus įsivaizduoja bendrą finansų valdymą, nes, moteris kartais turi iliuziją, kad vyras turi verslą, kuris buvo jau iki santuokos ir bus jau iki santuokos, bet jos kadangi žino, kad ir dividendai bus dalinami ir verslo prieaugis skyrybų atveju dalinamas, o vyras pasako, kad ne man netinka ir tai yra mano verslas ir iš šito verslo aš nesutinku niekuo dalintis. Sutartyje turime pasirašyti, kad iš šio verslo tu į nieką nepretenduosi, kas susiję šioje apimtyje, o visa kita – gerai. Ir kiek tokių kivirčų kyla, kur net santuoka neįvyksta dėl to arba pradedama derėtis dėl to iškart po santuokos nebepasirašoma ši sutartis“, – kalbėjo ji.
Visą A.Lebedenko Swan tinklalaidę „Tapk geresniu“ su teisininkė Rasa Vaičekauskyte žiūrėkite čia:
