Sekite 15min Google
Menininkas pats prisipažįsta, kad nebeturi jėgų pasirūpinti savo buitimi. Žmonės kelia klausimą, kodėl tokioje situacijoje atsidūrusiam asmeniui valstybės bei savivaldybės institucijos laiku nepasiūlė tinkamos pagalbos.
Apie menininko padėtį socialiniuose tinkluose prabilo buvusi Seimo narė Monika Ošmianskienė.
„Ženevoje – pažanga. Lietuvoje – Andrius.
Šią savaitę Jungtinėse Tautose Lietuva pasakojo, kaip per dešimtmetį pažengė įgyvendindama Asmenų su negalia teisių konvenciją – stiprinama teisinė apsauga, plėtojamos bendruomeninės paslaugos, vyksta deinstitucionalizacija, gerėja paslaugų prieinamumas.
Žmogus centre!
O čia kita Lietuvos socialinės sistemos ppt skaidrė. Tik šita ne Ženevoje. Šita Vilniaus miesto savivaldybė.
Andrius.
Žinomas menininkas. Žmogus su negalia. Žmogus, kuriam reikia pagalbos ir kuris jos NEATSISAKO.
Jo namuose šiandien kalnai atliekų, musės, tarakonai, stiprus kvapas. Žmogus sunkiai juda, beveik niekur nebeišeina, yra vienišas ir izoliuotas.
Ir ne, jis nėra kaupikas. Anksčiau taip negyveno. Tiesiog vienu metu žmogaus galimybės pasirūpinti savimi tapo per mažos.
O sistema… Sistema kažkur išėjo.
Buvo užsukę socialiniai darbuotojai. Kažkada. Išnešė, kaip pasakojama, dešimt maišų. Ir dingo.
Kai žmogus nebegali savarankiškai tvarkytis buities, sveikatos, dokumentų, maisto, higienos, bendravimo ir savo gyvenimo, jam nereikia varnelės lape. Jam reikia žmogaus ir sistemos šalia. Atvejo vadybos. Pagalbos namuose. Aplinkos sutvarkymo. Sveikatos priežiūros. Psichosocialinės pagalbos.
Ir dar. Juk dabar turime ir žmonių su negalia reikalų koordinatorius. Tai žmogus, kuris turėtų koordinuoti. Ne nusiųsti telefono numerį. Ne paaiškinti, kuriam skyriui nepriklauso. Ne persiųsti laišką dar trims įstaigoms.
Koordinuoti.
Štai čia ir reikia tikro ŽN koordinatoriaus. Kas nors girdėjote apie tokį Vilniaus mieste?
Žmogaus, kuris pasiima Andriaus situaciją ir nepaleidžia jos tol, kol atsiranda sprendimas. Kuris susodina prie vieno stalo socialines paslaugas, sveikatos sistemą, pagalbą namuose – visus, kurių reikia.
Sistema turi susirinkti aplink Andrių.
Nes tam ji, po galais, ir sukurta.
Beje. Andrius pasakė labai paprastą sakinį:
– Pasirodo, aš negaliu gyventi vienas.
Kai buvo globoje, sako, buvo gerai. Buvo žmonių. Bendravimas. Nebuvo tos vienatvės. Dabar jis nori grįžti ten, kur jautėsi saugus. Nori gyventi. Nori tapyti. Sako tapys senukus.
Beje, čia ne tik Andriaus klausimas.
Dvylikaaukštis. Atliekos. Degios medžiagos. Rūkymas. Užtenka vienos nelaimingos kibirkšties. Tada turėsime nebe socialinės politikos problemą. Turėsime vakaro žinias. Ir po jų komisiją. Ir dar vieną „reikia išmokti pamokas“. Mes nepaprastai gerai mokomės pamokas po tragedijų. Prieš tragedijas kažkaip prasčiau.
Ženevoje Lietuvos delegacija sakė labai teisingą dalyką – reikia mažinti atotrūkį tarp teisės aktų ir jų praktinio įgyvendinimo.
Tai va.
Štai jums tas atotrūkis.
Nuotraukose. Ne procentais. Ne rodikliais. Ne paslaugų gavėjų skaičiaus augimu. Tarakonais ant sienų. Musėmis. Vienatve. Ir gyvu žmogumi vidury kambario.
Ir dar. Gerai, kad yra geros širdies pažįstama. Bet vienas žmogus negali pakeisti savivaldybės, sveikatos sistemos, socialinių paslaugų ir valstybės.
Andriui reikia ne dar vieno vizito.
Ne dar dešimties išneštų maišų.
Ne dar vieno telefono numerio.
Reikia kompleksinio, tęstinio sprendimo.
Ir taip, reikia ir jo paties dalyvavimo.
Jis sutinka.
Jis nori pagalbos.
Jis nori gyventi kitaip.
Ką dar žmogus turi padaryti, kad valstybė pagaliau ateitų ne patikrinti, o padėti?
Tai tiek apie Ženevą. Ataskaitos reikalingos. Konvencija reikalinga. Įstatymai reikalingi. Bet žmogaus teisės prasideda ne konferencijų salėje. Jos prasideda tada, kai kažkas atidaro tokio buto duris ir pasako:
– Andriau, mes tavęs čia vieno nepaliksim“, – rašo ji.
Apie A.Kviliūno padėtį pirmoji viešai prabilo jį gerai pažįstanti aktorė Judita Marija Smith, pasidalijusi vaizdo įrašu iš jo namų.
„SOS! Žmogui, žinomam menininkui Andriui Kviliūnui, mano a.a. tėčio draugui, tikrai reikia pagalbos, nes, panašu, kad įvairios tarnybos ir institucijos stumdo atsakomybę viena kitai, o XXI a. mes matome šitaip gyvenantį neįgalųjį...Tarp šiukšlių, musių ir tarakonų.
Andrius 5 metus negeria, tik rūko. Nuo viršsvorio išsivystė širdies nepakankamumas, lankosi ir pas psichiatrą. Turi negalią. Beje, viskas per plauką nuo didelės nelaimės, nes visa tai yra 12 aukštų name, kur bet kada gali kilti gaisras. Aš tarpininkaučiau, tvarkant šios padėties sprendimo reikalus. Jei kas galite patarti, padėti, rašykite asmeniškai. Kas galite, pasidalinkite. Ačiū!“ – rašė ji.