Apie tai V.Mačiulis prabilo socialiniame tinkle „Facebook.“
Žurnalisto pyktį sukėlė tai, kad fondui dalijant milijoninę kompensaciją žiniasklaidai (dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų), jo legendinei laidai nebuvo skirta nė euro.
Pasipiktinęs tokiu „įslaptintų“ ekspertų vertinimu, V.Mačiulis su savo įstaiga „Ketvirtoji valdžia“ padavė fondą į teismą.
„NAUJA MANO GYVENIMO ISTORIJA – Į REGIONŲ ADMINISTRACINĮ TEISMĄ VILNIUNE!
Nuo netikėtai atsėlinusios mirties 2026-ųjų liepos 23-iąją mane stebuklingai išgelbėjo kaunietis prof. Gediminas Jaruševičius (nuotraukoje LSMU Kauno klinikų Širdies centre). AČIŪ JAM. Tačiau ar NEGĖDA tiems, kurie kalė „vinį į mano būsimą karstą“... Tai Medijų rėmimo fondas, nė euro nedavęs TV laidai ,,Krepšinio pasaulyje“, nors valstybė specialiajai programai dėl 2025–2027 metais prarastų pajamų, susijusių su azartinių lošimų reklamos ribojimais, paskyrė net 4 milijonus eurų.
Jeigu laida būtų ne apie krepšinį, o „Priklausomybių atpažinimo" arba „Sąmoningumo ir saugumo sklaidos“ pasaulyje, ar „Informacinių grėsmių atpažįstamumas" – galėčiau su kūrybine grupe „sočiai“ pradėti naująjį TV sezoną. Deja, numarino „Krepšinio pasaulį“...
Kaip sovietiniais laikais, grupelė MRF šviesuolių nurodė konkursantams, ką ir kaip turi daryti žurnalistai, kurių kūrybą konkrečiai rėmė „Cbet ar Top sport“. Svarbiausia, penki „įslaptinti" ekspertai, nepalikę nei garso įrašų, nei posėdžio protokolų, kaip ir užrašytų savo vertinimų, ramiai ir užtikrintai jau padalijo du milijonus eurų. Tylėjau, kol šia istorija nesusidomėjo keli kolegos vilniečiai žurnalistai.
Norėdamas juos „aplenkti“, pats informuoju, kad dėl MRF organizuoto konkurso Všį „Ketvirtoji valdžia“ parašė ieškinį, kurį priėmė Regionų administracinis teismas Vilniuje. Iki teismo posėdžio pradžios jau bus pasibaigęs ir 2027 metų konkurso, su tokiais pat „genialiais reikalavimais“, paraiškų priėmimas (rugsėjo 14-ąją).
Vadinasi, šaukštai po pietų, bet žiniasklaidos dėka Lietuva pirmąkart sužinos, kaip savarankiškai ir dosniai valstybės, o tuo pačiu ir mūsų, pinigus kolektyviai (todėl viskas yra pateisinama) dalija Medijų rėmimo fondas.
Ach, būčiau miręs – dabar nei sau, nei kitiems nervų negadinčiau. Bet ožiaragis kovotojas – dar gyvas ir toliau ramiai negyvens!?“ – rašė jis.
Medijų rėmimo fondo komentaras
Naujienų portalas Žmonės.lt dėl šios situacijos kreipėsi į Medijų rėmimo fondą.
Fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius pabrėžė, kad, ginčui persikėlus į teismą, komentuoti konkrečių bylos detalių negali.
„Viešosios įstaigos „Ketvirtoji valdžia“ skundas dėl Medijų rėmimo fondo (toliau – Fondas) Tarybos sprendimo šiuo metu yra nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdamas į teismo kompetenciją ir siekdamas nepažeisti teismo proceso nepriklausomumo bei nešališkumo principų, Fondas viešai nekomentuoja nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, proceso šalių argumentų ir teismui pateiktų įrodymų. Fondo pozicija yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose, pateiktuose bylą nagrinėjančiam teismui, todėl galutinį vertinimą dėl ginčo pagrįstumo pateiks teismas“, – teigė R.Iržikevičius.
Kodėl V. Mačiulio laida negavo rėmimo?
Pasidomėjus, kodėl V.Mačiulio ilgametė laida pagal šią programą negavo rėmimo, MRF vadovas pateikė išsamų atsakymą, kuriame pabrėžė didžiulę konkurenciją ir specialiosios programos tikslus.
„Fondas finansavimą skiria konkurso būdu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis ir viešai paskelbtomis finansavimo sąlygomis, kurios vienodai taikomos visiems pareiškėjams. Specialiosios programos, susijusios su 2025–2027 m. dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų prarastomis pajamomis, paskirtis yra finansuoti turinio projektus, kurie visų pirma turi atitikti programos tikslus ir uždavinius bei kurti visuomeninę vertę – prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo, priklausomybių prevencijos, finansinio raštingumo ugdymo, kritinio mąstymo stiprinimo ir žurnalistikos misijos aktualizavimo.
Fondo administruojamuose konkursuose pateikti projektai konkuruoja tarpusavyje dėl finansavimo, o bendra pareiškėjų prašomo finansavimo suma reikšmingai viršija Fondo turimas finansines galimybes. 2026 m. konkursams pateiktose paraiškose iš viso prašyta daugiau kaip 23,3 mln. Eur, o finansavimui skirta 9,245 mln. Eur, t. y. apie 39,6 proc. prašytos sumos. Todėl finansavimas, atsižvelgiant į galutinius vertinimo balus ir programoms skirtų lėšų apimtį, galėjo būti skirtas tik daliai aukščiausiai įvertintų projektų.
Kadangi Fondo sprendimas šiuo metu ginčijamas teisme, Fondas viešai nekomentuoja konkrečių projekto vertinimo aplinkybių ir neviešina ekspertinio vertinimo turinio daugiau, negu nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjui pagal Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių 69 (toliau – Taisyklės) punktą buvo pateiktas Tarybos sprendimo išrašas, apibendrintos ekspertų grupės išvados, taikyti vertinimo kriterijai, galutinio balo nustatymo tvarka ir sprendimo faktinis bei teisinis pagrindas. Šie dokumentai pareiškėjui leidžia suprasti projekto nefinansavimo priežastis.
Pagal Taisyklių 66 punktą Fondo interneto svetainėje per 3 darbo dienas viešai paskelbiami Tarybos sprendimai, visų konkurse dalyvavusių projektų vertinimo rezultatai, ekspertų vertinimų balų vidurkiai ir finansavimą gavusių projektų pareiškėjų pateikti sutrumpinti aprašymai. Ši nuostata nenustato pareigos rezultatų lentelėje viešinti finansavimo negavusių projektų išsamias ekspertų išvadas ar nefinansavimo motyvus. Tokia viešinimo apimtis leidžia užtikrinti konkurso skaidrumą ir kartu apsaugoti pareiškėjų interesus, neviešinant kritinio paraiškų vertinimo bei kūrybinių, vadybinių ar kitų sprendinių daugiau, negu būtina rezultatams paskelbti“, – komentavo MRF direktorius.
Apie V.Mačiulio minimus „genialius reikalavimus“
Savo įraše V.Mačiulis ironizavo dėl konkurso „genialių reikalavimų“. Paprašius pakomentuoti, kokie tai reikalavimai ir kodėl laida „Krepšinio pasaulyje“ jų neatitiko, R.Iržikevičius akcentavo, kad vien fakto apie prarastas pajamas neužteko: „Projektai pirmiausia turėjo atitikti programos tikslus ir uždavinius. Pajamų iš azartinių lošimų reklamos praradimas buvo tik vienas iš tinkamumo dalyvauti programoje kriterijų, tačiau savaime nesuteikė teisės į finansavimą. Vertinant paraiškas taip pat buvo atsižvelgiama į projekto turinio kokybę, aktualumą, pagrįstumą, numatomą poveikį ir palyginamąją vertę kitų konkursui pateiktų projektų atžvilgiu.
Konkrečios priežastys, dėl kurių projektas buvo nefinansuotas, išdėstytos pareiškėjui pateiktose ekspertų grupės išvadose. Fondas negali šių išvadų skelbti ar komentuoti viešai, nes jose pateikiamas konkretus paraiškos vertinimas ir nevieša su pareiškėju bei projektu susijusi informacija. Tačiau pareiškėjas turi teisę savo nuožiūra viešai paskelbti ar kitaip tretiesiems asmenims pateikti jam Fondo perduotas ekspertų grupės išvadas, kiek tokiu viešinimu nepažeidžiamos teisės aktų saugomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Su programos finansavimo sąlygomis, tikslais, uždaviniais, pareiškėjams keliamais reikalavimais ir projektų vertinimo kriterijais gali susipažinti kiekvienas suinteresuotas asmuo Fondo interneto svetainėje.“
Prašoma suma – konfidenciali, nebent ją paviešins pats kūrėjas
Pasiteiravus, kokio dydžio finansavimo savo laidai apskritai prašė V.Mačiulis, fondo vadovas pabrėžė duomenų apsaugos svarbą: „Fondas neturi teisinio pagrindo viešai atskleisti pareiškėjo paraiškoje pateiktų duomenų, įskaitant prašytą finansavimo sumą, projekto biudžeto struktūrą ar kitą paraiškos informaciją. Šie duomenys tiesiogiai susiję su pareiškėju ir jo pateikta paraiška, todėl juos savo nuožiūra gali viešai atskleisti pats pareiškėjas. Fondo pareiga užtikrinti skaidrumą nereiškia pareigos viešinti visą konkurso metu gautą informaciją. Teikiant informaciją būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principų, taip pat gerbti pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.“
Kodėl ekspertai yra „įslaptinti“?
Galiausiai, reaguojant į žurnalisto V.Mačiulio pasipiktinimą dėl „įslaptintų“ ekspertų, padalijusių milijonus eurų, MRF direktoriaus buvo klausiama, kodėl neviešinamos paraiškas vertinusių asmenų tapatybės bei išsamūs vertinimo argumentai.
„Neviešinamos konkrečias paraiškas vertinusių ekspertų tapatybės, siekiant užtikrinti ekspertinio vertinimo nepriklausomumą ir apsaugoti ekspertus nuo galimo išorinio poveikio. Pareiškėjas turi teisę susipažinti su jo projektui pateiktomis ekspertų išvadomis, balais ir Fondo tarybos sprendimo motyvais, tačiau ši teisė nereiškia, kad ekspertų tapatybės ar kitų pareiškėjų paraiškų vertinimo duomenys gali būti viešinami tretiesiems asmenims.
Fondas neatskleidžia, kurie konkretūs ekspertai vertino konkrečią paraišką, ir tokio pobūdžio informacija nėra viešinama. Ekspertinio vertinimo sistema grindžiama ekspertų nepriklausomumo, nešališkumo, konfidencialumo ir interesų konfliktų prevencijos principais. Konkretų ekspertą susiejus su konkrečia paraiška būtų sudaromos prielaidos tiesioginiam ar netiesioginiam poveikiui ekspertams, spaudimui, galimiems interesų konfliktams ar reputacinėms pasekmėms, o tai galėtų neigiamai paveikti ekspertinio vertinimo nepriklausomumą ir kokybę.
Fondas teikia tiek informacijos, kiek būtina jo sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti, kartu saugodamas neviešus konkurso dalyvių duomenis, ekspertinio vertinimo nepriklausomumą ir laikydamasis pareigos susilaikyti nuo viešo teisme nagrinėjamos bylos aplinkybių bei šalių procesinių argumentų vertinimo.
Suprantame, kad konkurso rezultatai ne visada atitinka pareiškėjų lūkesčius, ir gerbiame kiekvieno pareiškėjo teisę ginčyti Fondo sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat gerbiame kiekvienos šalies teisę viešai reikšti savo nuomonę. Fondo pozicija dėl nagrinėjamo ginčo yra pateikta procesiniuose dokumentuose, todėl detaliau bylos aplinkybių ir šalių argumentų nekomentuojame. Fondo vertinimu, vykstančio ginčo aplinkybės ir šalių argumentai pirmiausia turėtų būti vertinami teisme, kuriam jie ir yra pateikti. Galutinį sprendimą šioje byloje priims teismas“, – portalui Žmonės.lt aiškino R.Iržikevičius

