Įdomiausia yra tai, jog dauguma žmonių daugiau ar mažiau baiminasi skrydžių lėktuvu. Ir visai be reikalo.
Jei tikėtume statistika, mirti nuo daktaro rankos galima net 33 tūkstančius kartų dažniau, nei užsimušti įvykus aviakatastrofai.
Garsus medicinos ekspertas Tomas Chalmersas teigia, jog egzistuoja kelios pagrindinės priežastys, dėl ko skrydis lėktuvu yra saugesnis, nei vizitas pas gydytoją. Lakūnai prieš skrydį turi gerai išsimiegoti, be to, jie atlieka kvėpavimo testus bei kas pusę metų yra kruopščiai tikrinama jų sveikata bei profesiniai gebėjimai.
Medikai gauna savo diplomą vieną kartą gyvenime ir po to visą likusį laiką jie nėra tikrinami. Retsykiais vykstantys seminarai – jokia kvalifikacijos patikra. O ką jau kalbėti apie atėjusį į darbą pavargusį arba išgėrusį mediką.
Anot eksperto, daktarai būtų kur kas atidesni, jei jų pacientų mirtis turėtų tiesiogines pasekmes jų pačių gyvenimui, rašo lady.mail.ru.
Apklaustieji medikai prisipažino, jog dažnai gan aplaidžiai žiūri į savo pacientus. Anot daktarų, neįmanoma visada būti geriausios psichologinės ir fizinės formos. Sensta ir medicininės žinios. Dažnai žmonės miršta po to neteisingai nustatytos diagnozės arba netinkamai parinktų vaistų ar gydymo būdo.
Klaida medicinoje gali įvykti ne tik dėl kvalifikacijos ir įgūdžių trūkumo. Pagrindinį vaidmenį gali suvaidinti paprasčiausias žmogiškasis faktorius. Net labiausiai patyręs medikas streso akimirką gali pridaryti klaidų. Ypač tai yra aktualu chirurgams. Todėl labai svarbu, kad medikai nebūtų paliekami dirbti vieni – kolektyvinis palaikymas ir stebėjimas turi būti svarbi daktarų kasdienybės dalis.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, lėktuvų pilotai privalo kasmet po 16 valandų treniruotis su lėktuvų simuliatoriais, tuo tarpu medikai jokių papildomų treniruočių neatlieka, nors ir dirba su žmonėmis, kurių gyvybėmis jie rizikuoja.
Ypač tai pasakytina apie anesteziologus, dėl kurių klaidų po operacijų nebepabunda daugybė žmonių.
Ką gali padaryti pats pacientas, kad išvengtų tragedijos? Pavyzdžiui, JAV medikų klaidų, padaromų per metus, yra gerokai mažiau nei Anglijoje. Taip yra dėl to, jog JAV teisinė sistema tokiais nelaimingais atvejais medikams yra negailestinga. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko JAV medikas daug atsakingiau žiūri į savo pacientus. O ir patys amerikiečiai yra nepatiklūs ir nebijo daktaro bei seselių klausti apie savo ligą bei vartojamus preparatus.
Tuo tarpu medikai taip pat negaili kritikos pacientų atžvilgiu. Apklausti daktarai pasisakė, kas juos erzina ir neduoda ramybės. Beveik vienbalsiai medikai teigė, jog labiausiai jiems nepatinka pacientų nevalyvumas ir nesugebėjimas nusiprausti prieš vizitą.
Štai dar keli dalykai, kurių daktaras niekad nepasakys garsiai, tačiau tai neduoda jam ramybės:
„Tik nesiskųskite sveikatos apsaugos sistema. Tai ne mano kaltė.“
„Pasakykite, kas jus jaudina tik atėję, o ne prieš išeidami.“
„Liaukitės gydytis pas šarlatanus arba neaiškios kilmės vaistais namuose.“
„Nesitikėkite iš manęs stebuklo.“
„Jūs tvirtinate, kad vartojote vaistus, bet aš jumis netikiu.“
„Nevaidinkite ligos tikėdamiesi gauti nedarbingumo lapelį.“
