„Mane asmeniškai arena gąsdina“, – sako Mamania. Donciavui rūpi ir visai žemiškas klausimas – kiek parduosim bilietų? O Kastetui norisi vakaro, apie kurį dar slaugos namuose būtų ką papasakoti – kaip Vilniaus arenoje „stogas kilnojosi“.
Fotogalerija:
Tam neužtenka vien to, ką grupė jau yra sukūrusi. „Man svarbiausi yra pastarieji kokie dešimt metų, kai mes patys sau įrodėm, kad nejudam iš inercijos, nevažiuojam ant kažkada jaunystėje sukurtų hitų bagažo“, – sako Kastetas. Sunkiausia buvo išlaikyti alkį kūrybai – vis dar turėti ką pasakyti muzika.
Dėl šio vakaro grupė pusmečiui atsisako kitų koncertų. „Čia negali tiesiog atgroti eilinio koncerto. Ši erdvė įpareigoja iš savęs išspausti ne 100, o visus 110 procentų. Po tiek metų scenoje nustebinti publiką darosi vis sunkiau, bet tas noras niekur nedingo“, – sako Donciavas.
Arena jiems nėra medalis už nueitą kelią. „Mes galim groti nuo vakarėlio klube iki arenų ir visada išlikti savimi“, – sako Svaras. Mastas keičiasi. Santykis su klausytoju – ne.
Kas skambės arenoje, grupė iki galo dar neatskleidžia. Svarbi vieta teks naujausio albumo kūriniams, iki balandžio gali atsirasti ir visiškai naujos muzikos. „Žmonės pamatys pačią geriausią Sindikato versiją, kokią tik yra matę per visą grupės karjerą“, – sako Kastetas.
Donciavui kūrinių sąrašas – tik dalis darbo. „Mums kur kas labiau rūpi forma. Sprendžiame, kaip tas dainas pateikti: galvojame apie naujas aranžuotes, muzikantų sąstatą, gyvą skambesį – ieškome sprendimų, kad net ir puikiai pažįstami gabalai šioje erdvėje suskambėtų visiškai naujai ir galingai.“
Keturiese scenoje jie nebus. Svečių ir bendrų numerių numatyta daugiau, tik pavardžių grupė kol kas neišduoda. Kastetas paaiškina paprastai – tokiais momentais scena norisi dalintis su draugais.
Kas liko, kai viskas pasikeitė?
Repą iš pogrindžio į didžiąją sceną „G&G Sindikatas“ kadaise stūmė pats. Kas nutiko jam ten patekus, šiandien grupės nariai vertina skirtingai. „Pavyko. Džiugu būti to reikalo pradininkais“, – sako Svaras. Jo akimis, repas banguoja, transformuojasi, bet niekur nedings.
Donciavas išsireiškia aštriau. „Iš pogrindžio protesto kultūros jis virto blizgančia, madingo jaunimo vakarėlių popmuzika. Hiphopas tapo tiesiog naujuoju popsu“, – sako jis. „Mums tai buvo ištisa filosofija su savo pamatais, penkiais elementais ir gilia istorija. Man hiphopas visada ėjo išvien su roku – tai buvo protesto muzika. Šiandien viršūnėse tai labiau glamūrinis fonas apie nieką.“
O kas per tiek metų nepasikeitė?
„Mes. Vertybės, požiūris į vienas kitą, į muziką. Gebėjimas rasti kompromisus. Gebėjimas išlikti kartu“, – sako Svaras.
Kastetas turi paprastesnį testą: „Mes vis dar galim dešimt valandų praleisti kartu mikroautobuse ir visą tą laiką praleisti smagiai plepėdami ir juokdamiesi vienas iš kito.“
Nepasikeitė ir jų ryšys su Vilniumi. „Mūsų gyvenimai, mūsų muzika, mes patys suformuoti Vilniaus gatvėse. Čia mūsų šaknys. Mes jo medžiai“, – sako Svaras. Tik pats miestas nestovėjo vietoje. Vilnius pagaliau turės stadioną, apie kurio nebuvimą „G&G Sindikatas“ kadaise repavo savo dainose. „Matyt, po tiek laiko pagaliau teks koreguoti eilutes“, – sako Donciavas.












