Prokuratūros ir gynybos versijos
Prokurorai teigia, kad Lindsay sąmoningai nužudė savo vaikus. Tuo tarpu gynyba laikosi pozicijos, kad moteris buvo mylinti mama, kurią užklupo sunki pogimdyvinė psichozė.
Advokatai tvirtina, kad Lindsay nebuvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, nors ji juo galėjo sirgti, o vartoti vaistai galėjo dar labiau pabloginti jos būklę. Jei Lindsay bus pripažinta kalta, jai gresia kalėjimas iki gyvos galvos, o išteisinimas dėl nepakaltinamumo reikštų nukreipimą į psichikos sveikatos įstaigą.
Ekspertų ir psichiatrų parodymai
Praėjusią savaitę teisme liudiję trys psichiatrai (Alia Goodheart ir Jennifer Tufts), konsultavę Lindsay prieš tragediją, aiškino, kodėl jai nebuvo diagnozuota pogimdyvinė psichozė.
A.Goodheart Lindsay vertino kaip „mažos rizikos“ pacientę, nors ši skundėsi nemiga, emociniu nejautrumu ir mintimis apie savižudybę. J. Tufts rekomendavo nutraukti vaisto „Zoloft“ vartojimą ir išbandyti natūralias priemones, pavyzdžiui, žuvų taukus. Iš viso per kelis mėnesius moteriai buvo paskirta 13 skirtingų psichiatrinių vaistų.
Teismo toksikologas Justinas Broweris iš „NMS Laboratories“ patvirtino, kad Lindsay kraujyje po tragedijos rasta mirtazapino, lamotrigino, trazodono ir kvetiapino. Tik pastarojo kiekis buvo šiek tiek padidėjęs, tačiau koncentracija nebuvo toksinė. Anot eksperto, tai nerodė tyčinio apsinuodijimo vaistais siekiant nusižudyti.
Pogimdyvinės sveikatos ekspertė Nicole Kumi pabrėžė, kad byla išryškino „didelę priežiūros spragą“. Jos teigimu, Lindsay aktyviai ieškojo pagalbos ir „šaukėsi jos tiek namuose, tiek sveikatos sistemoje“, tačiau sulaukė tik vaistų. Ekspertės nuomone, moterį veikė kliedesiai ir haliucinacijos, nors iš šalies ji galėjo atrodyti puikiai funkcionuojanti.
Užrašai atskleidė vidinę kančią
Teisme buvo cituojami Lindsay asmeniniai užrašai. 2022 m. lapkričio 18 d. ji rašė desperatiškai trokštanti fizinės ligos, kuri paaiškintų jos savijautą. Moteris skundėsi stipriu „smegenų rūku“, nemiga, apetito stoka ir jausmu, kad nebesusitvarko su motinystės iššūkiais.
„Gyvenu nuo vieno momento iki kito... Siaubingai bijau, kad Calas pervargs, nes jaučiu, kad negaliu jam padėti“, – rašė ji.
Viename įrašų ji atvirai prisipažino: „Aš noriu mirti. Noriu pagalbos. Noriu pasveikti.“
Lemtingas vakaras ir liudytojų parodymai
Patrickas Clancy teisme prisiminė tragedijos vakarą. Grįžęs namo su vakariene, jis rado užrakintas miegamojo duris, jas atidaręs, jis išvydo kraupų vaizdą – kraują ir atvirą langą.
Lindsay gulėjo lauke ant žemės. Ji prisipažino bandžiusi nusižudyti ir nurodė, kad vaikai yra rūsyje. Nusileidęs ten, tėvas rado vaikus su sportinėmis pasipriešinimo gumomis, apvyniotomis aplink kaklus.
Po nužudymo Lindsay bandė nusižudyti persipjaudama riešus, kaklą bei iššokdama pro langą, todėl liko paralyžiuota nuo juosmens žemyn.
Artimieji ir pažįstami Lindsay apibūdino kaip itin mylinčią mamą. Šeimos auklė Elaine Rossi teigė: „Visiškai ne. Ji buvo nuostabi mama“. Panašiai liudijo ir vaikų mokytoja bei uošvis Christopheris Clancy, pabrėžęs, kad tai buvo „tipiška amerikietiška šeima“.
Šiuo metu Lindsay ir jos buvęs vyras yra pateikę civilinį ieškinį dėl medicininio aplaidumo gydymo įstaigoms, kuriose moteris lankėsi prieš tragediją, įskaitant McLean psichiatrijos ligoninę, kurioje ji praleido penkias dienas ir buvo išrašyta likus vos 19 dienų iki įvykio.
Išrašyta ji vienam psichiatrui pasakojo girdėjusi balsą, liepiantį nužudyti vaikus ir nusižudyti pačiai.
Parengta pagal pagal theguardian.com.


