Mirė žymus Rusijos rašytojas Vasilijus Aksionovas

Per pastaruosius pusantrų metų rašytojui, sovietmečiu dalyvavusiame neoficialiame literatūriniame judėjime, buvo padarytos kelios operacijos.

2008 metų sausį A.Aksionovą ištiko insultas, po jo rašytojui buvo paralyžiuota kūno dešinioji pusė ir sutriko kalba. Rašytojui buvo padaryta operacija N.Sklifosovskio institute ir pašalintas krešulys iš miego arterijos.

Šių metų vasario pabaigoje V.Aksionovui buvo padaryta dar viena operacija dėl komplikacijų pilvo ertmėje.

Pasak vieno rašytoją gydžiusių gydytojų, V.Aksionovo sveikatos būklė po operacijos buvo vertinama kaip „itin sunki“.

Pastaraisiais mėnesiais rašytojas buvo gydomas N.Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimo institute Maskvoje.

Rusijos prezidentas pareiškė užuojautą V.Aksionovo giminaičiams ir artimiesiems dėl jo mirties, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.

„Išėjo iš gyvenimo žymus rašytojas, nepaprasto likimo ir didžiulio talento žmogus. Ryškus septintojo dešimtmečio literatūrinės kartos atstovas - jis, kaip niekas kitas, mokėjo ne tik perteikti laiko dvasią, bet ir filosofiškai apmąstyti gyvenimą“, - sakoma Dmitrijaus Medvedevo telegramoje.
V.Aksionovas tapo septintojo dešimtmečio literatūrinės kartos kultine figūra, per „Chruščiovo atlydį“ išspausdinęs romanus „Kolegos“ (Kollegi), „Apelsinai iš Maroko“ (Apelsiny iz Maroko), "Žvaigždžių bilietas" (Zvjozdnyj bilet), kurie tučtuojau tapo populiarūs.

Pasibaigus „Chruščiovo atšilimui“, V.Aksionovo kūryba buvo „pamiršta“ ir nebespausdinama, o romanų „Nusideginimas“ (Ožog) ir "Krymo sala" (Ostrov Krym) nepraleido cenzūra.

Buvęs vienas Vakaruose susilaukusio atgarsių "savilaidos" almanacho "Metropolis" dalyvių V.Aksionovas 1980 metais buvo priverstas emigruoti į JAV, kur toliau rašė ir dėstytojavo.
SSRS pilietybė jam buvo vėl suteikta po 10 metų. Pastaraisiais metais rašytojas gyveno Maskvoje.

Rašytojas, realistinį pasakojimą derinęs su avangardinės raiškos priemonėmis, vėl pelnė populiarumą per M.Gorbačiovo "pertvarką", tapdamas vienu Rusijos literatūros simbolių.

2004 metais Vasilijus Aksionovas tapo „Rusų Bookerio“ laureatu už knygą „Volterininkai ir volterininkės“ (Volteriancy i volterianki). Pagal jo romaną „Maskvos saga“ (Moskovskaja saga) buvo nufilmuotas daugiaserijinis televizijos filmas.

V.Aksionovas gimė 1932 metais Kazanėje partinių darbuotojų Jevgenijos Ginzburg ir Pavlo Aksionovo šeimoje. 1937 metais abu tėvai buvo areštuoti.

V.Aksionovas pateko į vaikų namus, skirtus politinių kalinių vaikams, iš kur jį pasiėmė pas save giminaičiai. 1948 metais V.Aksionovas išvažiavo pas paleistą iš lagerio motiną į Magadaną ir praleido ten dvejus metus, po to sugrįžo į Kazanę ir įstojo į Medicinos institutą.