„Černobylis“ Lietuvoje: filmavimų užkulisiai, vaidinusių aktorių pasakojimai ir vietos, kur tai bandyta atkurti

HBO serialas „Černobylis“ visame pasaulyje sulaukė milžiniško susidomėjimo, kritikai jau dabar vadina jį būsimąja kino klasika ir vienu geriausių kūrinių serialų istorijoje. Lietuviams šis serialas itin įdomus dar ir dėl to, kad nemaža jo dalis filmuota Lietuvoje. 15min žurnalistai pažvelgė giliau į šio serialo filmavimą Lietuvoje: pakalbino lietuvius aktorius, kurie vaidino seriale, lankėsi vietose, kur vyko filmavimai, aiškinosi, kaip vyko „Černobylio“ filmavimo organizavimas, o taip pat užfiksavo ir pačius kūrybinius darbus. 

Visus pasakojimus rasite straipsnio pabaigoje paspaudę „VISI“ arba puslapio viršuje, dešinėje pusėje pasirinkę meniu mygtuką. 

Ignalinos atominė elektrinė: serialo „Černobylio“ filmavimo užkulisiai

Šokiruojantys vaizdai seriale „Černobylis“ primena, kad Pripetės likimas galėjo ištikti ir Visaginą.  Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktoriaus panašumas į buvusį Černobylyje lėmė serialo kūrėjų sprendimą kai kuriuos kadrus nufilmuoti būtent joje.

Norėdami išsiaiškinti, kur buvo filmuojami serialo vaizdai, kaip IAE sekėsi bendrauti su HBO, ką apie elektrinę pasakoja nuo seno ten dirbantys žmonės, 15min nuvyko į elektrinę.

Serialas „Černobylis“
„Sister Pictures ir Sky Television“ nuotr. / Serialas „Černobylis“
„Sister Pictures“ ir Sky Television“ nuotr.

Filmavimai vyko ir naktį

Ne viską, kas vyko šio serialo filmavimo metu IAE, galima išsiaiškinti – elektrinės darbuotojus įpareigoja tiek sutartys su HBO, tiek saugumo reikalavimai. Su žurnalistais kalbėjusi elektrinės gidė daugiau galėjo papasakoti apie pasiruošimą filmavimui. Anot jos, dėl porą savaičių trukusio kūrybinio proceso buvo ruoštasi jau prieš metus.

„Atvažiuodavo specialios operatorių, technikos, transporto komandos. Smulkmeniškai įvertinusios situaciją nusprendė, ką galima įvežti. Žinoma, mūsų komunikacijos skyrius padėjo filmuoti, išsiaiškinti, kokios informacijos ir dokumentų reikia, norint patekti į branduolinį objektą“, – pasakojo gidė Jurgita Norvaišienė.

Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko/15min nuotr.

Kaip ir visi lankytojai, aktoriai negalėjo įsinešti asmeninių daiktų, įrašymo priemonių, taip pat buvo vykdomas pilnas persirengimas: „Iš esmės, į kontroliuojamą teritoriją tiek filmavimo, tiek pasiruošimo metu buvo einama su apsauginiais drabužiais. Šie draudimai nurodyti radiacinės apsaugos įstatymuose, kurie nepakito nuo elektrinės veikimo laikų.“

Elektrinėje dirba daugiau negu 2000 žmonių, kurie filmavimo metu dirbo įprastai: „Šis poros savaičių filmavimas buvo suplanuotas iki minučių. Šiuo metu elektrinėje vyksta kenksmingų radioaktyvių atliekų išmontavimo darbai. Abi šalys įvertino viena kitos galimybes ir stengėsi susitarti. Išnagrinėjusi visą įmanomą informaciją (teisinę, įrangos įvežimo galimybes, žmonių skaičių) HBO nereikalavo dalykų, kurių IAE negalėjo suteikti, ir stengėsi nestabdyti darbo. Beje, filmavimai vyko ir naktį“, – teigė ekskursijos vadovė.

Černobylio atominė elektrinė po avarijos
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr. / Černobylio atominė elektrinė po avarijos
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.

Masinėse scenose galėjo vaidinti ne tik profesionalūs aktoriai, pasiūlymų gavo ir elektrinės darbuotojai: „Atranka buvo organizuojama ir darbuotojams, jie galėjo pasiimti laisvadienį.“

Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko/15min nuotr.

Reaktoriaus patalpose – jokių papildomų dekoracijų

Į centrinę salę, kurioje laikomas galingiausias atominis reaktorius pasaulyje, buvo įleista filmavimo komanda. Šio reaktoriaus konstrukcija labai panaši į paties Černobylio, todėl nereikėjo papildomų dekoracijų. Be abejo, filmavimo metu aktoriai laikėsi radiacinės saugos reikalavimų, žinojo, kur galima pastatyti kameras.

Per ekskursijas leidžiama atsistoti ant paties įrenginio, nes branduolinio skilimo reakcijos vyksta giliai apačioje. Šioje patalpoje matomas toks pats reaktorius, kurio dramatiškas sprogimas pavaizduotas seriale. Gidė teigė, kad vieneto aušinimui sunaudojama 20 m3 vandens: „Gyvenantys bute sunaudoja 2-4 m3 vandens, pagalvokite, kokie tai skaičiai.“

Žiūrėkite video:

Veikiant reaktoriui į valdymo skydo patalpas nebuvo įleidžiami net valytojai

Analogiškose Černobylio elektrinei patalpose, kuriose buvo paspaustas sprogimą lėmęs garsusis „AZ-5“ mygtukas, filmavimo darbai nebuvo vykdomi. Ši instaliacija buvo sukurta kitoje vietoje. Pavyzdžiui, IAE „AZ-5“ mygtukas turi kitą pavadinimą – „A3-1K“. Beje, į ekskursijas atvykstančių žmonių prašoma neiti arti technikos, nes esama vis dar veikiančių prietaisų, kurių veikimo sutrikdymas gali turėti dramatiškų pasekmių.

Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko/15min nuotr.

Anot J.Norvaišienės, veikiant reaktoriui valdymo skydo kambaryje inžinieriai patys atlikdavo valymo darbus. Iš anksto susitarus su kitu kolega, darbuotojai galėdavo išeiti tik dešimčiai minučių, o maistas būdavo patiekiamas tiesiai. Jie taip pat negalėjo su savimi turėti telefonų. Kalbėdama apie darbuotojus J.Norvaišienė priduria: „Dažniausiai tai labai protingi ir išsilavinę specialistai, nes jie turi įsiminti kiekvieno paspaudimo reikšmę. Ilgainiui jiems nebereikėjo žodžių, jie galėdavo susitarti vien žvilgsniu.“

Žiūrėkite video:

Valdymo skydo operatorius Aleksandras: sužinojęs apie nelaimę buvau sukrėstas

Ekskursijos metu pavyko pakalbinti ir nuo seno IAE dirbusį valdymo skydo operatorių, prisistačiusį Aleksandru. Iki 1987 m. jis buvo mašinistas, o vėliau buvo perkeltas į valdymo skydą. Per tiek metų IAE darbuotojas mintinai moka kiekvieną mygtuką.

„Tik sužinojus apie avariją, IAE stengėsi išsiaiškinti sprogimo priežastis, juk elektrinių struktūra – ta pati. Pamenu, kad svarbiausiasis inžinierius situaciją apibendrino taip: „Jelena ant nugaros, o pilkas teritorijoje“. Darbuotojai taip vadino reaktoriaus dalis (Jelena – viršus, o pilkas – grafitas). Sužinojęs apie avariją negalėjau patikėti, jaučiausi sukrėstas, mus tikino, kad sprogimas neįmanomas, bet įvykiai Černobylyje įrodė visai kita. Ko gero, po šio įvykio pradėjo byrėti Sovietų Sąjunga, nes žmonės nustojo tikėti. O paslaptis žinoję darbuotojai, neatskleidę pasilikusiems informacijos, ėmė ir išvažiavo.“

Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko/15min nuotr.

Valdymo skydo operatorius pasakojo, kad IAE darbuotojai buvo siunčiami į Černobylio atominės elektrinės likvidavimą. Vieni profesionalai važiavo dirbti to paties darbo kaip ir Lietuvoje, kiti tiesiog rinko šiukšles, tvarkė aplinką. Dėl užterštumo pamainos buvo dažnai keičiamos. „Aš ir pats buvau sąraše, bet, ačiū Dievui, manęs neišsiuntė“, – prisimena Aleksandras.

Anot Aleksandro, po avarijos Černobylyje IAE niekas nebandė daryti panašaus eksperimento, visi bandymai buvo vykdomi simuliatoriuje.

Žiūrėkite video:

Po serialo išleidimo turizmas IAE išliko toks pat

Visgi į pavojingiausias vietas lankytojai nėra įleidžiami. J.Norvaišienė sako, kad, nepaisant fenomenalaus „Černobylio“ populiarumo, turistų srautai į IAE smarkiai neišaugo – ir anksčiau šis objektas buvo populiarus, nes branduolinės energijos veikimas žmones domina visada: „Yra tokių, kurie užsisako ekskursiją jau žiemą, o šią vasarą apsilankymai rezervuoti ir iki rugpjūčio.“

Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko/15min nuotr.

Gidė pasakojo, kad daugeliui žmonių sunkumų sukelia didelė apsilankymo kaina ir ekskursijos užsakymo sudėtingumas. Į ekskursiją, kuri labiausiai masina žmones, nepilnamečiai  neįleidžiami, kaip ir nėščiosios (dėl jonizuojančios spinduliuotės). Už 57,92 Eur asmeniui galima apsilankyti IAE kontroliuojamoje teritorijoje. Čia praėjus patikros postą per maždaug 2,5 valandos apžiūrimos reaktorių ir mašinų salės, bloko valdymo skydas.

Žiūrėkite video: