TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šalys – vyndarystės pradininkės: kokiu vynu jos garsėja šiandien?

Vyndarystė
Vida Press nuotr. / Vyndarystė
Šaltinis: 15min
0
A A

Spėjama, kad vynas pradėtas gaminti šių dienų Gruzijos ir Armėnijos teritorijose, tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų. Iš čia jis paplito į vakarus – Egiptą, Maltą, Graikiją ir toliau. Nors vynas po pasaulį pasklido iš rytinės Europos pusės, šiuo metu būtent Vakarų šalys yra didžiausios vyno gamintojos. Lietuvoje visi girdėję apie Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją ir jų gaminamus vynus. O apie vyno šalis pradininkes – beveik jokių žinių. Tačiau vynas ten sėkmingai gaminamas iki šiol.

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Apžvelkime Europos šalis, kurių krantuose tyvuliuoja Viduržemio jūra, o vyno kultūra skaičiuojama tūkstantmečiais.

Antikos laikais visos Viduržemio jūros tautos praktikavo vynuogininkystę. Iš šių vietų užaugintas ir išspaustas vynas vandens ar žemės keliu buvo gabenamas po tuo metu atrastą pasaulį – gilyn į Europą ir Afrikos šalis. Šiuo metu atrodo, kad vyno kelias driekėsi ne iš rytų į vakarus, o atvirkščiai. Pradėkime nuo labiausiai į vakarus nutolusių Viduržemio jūros valstybių. Dėl Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos niekam nekyla abejonių – šios šalys gamina daug įvairaus vyno. Keliaujant į rytus padėtis pasikeičia. Malta, Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Albanija, Graikija ir Kipras užleido vietą prieš tai minėtam ketvertukui, nors kiekviena jų turi kuo pasigirti, o retsykiais vyno pasaulyje užimdavo ir pirmąsias vietas. Tad apie viską iš eilės.

Malta

Maltoje vynas pradėtas gaminti VIII a. pr. Kr., kai saloje apsigyveno finikiečiai. Vyndarystė čia buvo be pertrūkių sėkmingai plėtojama iki IX a. po Kr. Tuomet prasidėjo neramūs šimtmečiai, ir vyno kultūros tradicijos vėl buvo pradėtos puoselėti tik XVI a.

Maltos vynuogynai užima vos 500 ha plotą Maltos ir Gozo salų šiaurinėse dalyse. Čia auginama apie 30 veislių vynuogių, kurių 16 – tarptautinės (Chardonnay, Sauvignon Blanc, Viognier, Syrah, Grenache, Carignan, Merlot, Cabernet Sauvignon ir kitos). Žinomiausios vietinės veislės – tai baltosios vynuogės Girgentina, Gennarua ir raudonosios Gellewza.

Ne visas Maltoje išpilstytas vynas gaminamas iš šalyje užaugintų vynuogių. Trūksta žemių naujiems vynuogynams užveisti ir patenkinti maltiečių bei turistų poreikius, tad nemažai vynuogių ir vyno atsivežama iš Italijos. Iš Maltos vynuogių išspausto vyno etiketėje pateikiama išsami informacija, o jei gėrimas pagamintas iš itališkų vynuogių, galima nurodyti tik spalvą.

Slovėnija

Slovėnijoje, Maribor mieste, auga seniausiu pasaulyje laikomas vynmedis Stara trta (slov. – „Senasis medis“), pasodintas daugiau nei prieš 400 m. ir įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Slovėnijoje vynas auginamas 14-oje vyno teritorijų, kurios išsidėsčiusios šalies rytuose, vakaruose ir sudaro tris vyno regionus: Primorska, Podravje ir Posavje. Primorska regionas ribojasi su Italijos siena, čia gaminamo vyno kokybė mažai kuo skiriasi palyginti su kaimynų vynu, o kartais pasitaiko, kad italų ir slovėnų vyndarių vynuogynai išsidriekę per abi valstybes. Podravje vyno rajone, esančiame šalies šiaurės vakaruose, pagaminama daugiausia vyno. Čia, Maribor mieste, auga seniausiu pasaulyje laikomas vynmedis Stara trta (slov. – „Senasis medis“), pasodintas daugiau nei prieš 400 m. ir įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Posavje – mažiausiai ištyrinėtas Slovėnijos vyno regionas, kuriame gaminamas Cvicek – populiarus raudonasis vynas iš įvairių vietinių vynuogių veislių mišinio.

Vida Press nuotr./Vynuogynai Slovėnijoje
Vida Press nuotr./Vynuogynai Slovėnijoje

Slovėnijoje daugiausia auginama baltųjų vynuogių (apie 75 proc. vynuogynų ploto) – tai Laski rizling, Chardonnay, Sauvignon blanc, Sipon, Renski rizling, Beli Pinot, Malvazija, Sivi pinot, Traminer, Muscat, Sauvignonasse ir vietinės Rebula, Pinela ir Zelen. Slovėnijoje auga raudonosios vynuogės Merlot, Blaufrankisch, Cabernet Sauvignon, Pinot noir ir vietinės Refosk bei Zametovka.

Kroatija

Vyno kultūros tradicijos Kroatijoje labai gilios: Dalmatia ir Istia regionuose dėl ypatingų gamtinių sąlygų nuo neatmenamų laikų buvo auginamos vynuogės. Kroatijos klimatas šiaurės rytuose žemyninis, o kranto link – Viduržemio jūros, tad vynuogynai (apie 57 tūkst. ha) dalijasi į dvi grupes. Kroatijoje gausu molingos „raudonosios žemės“ (it. – terra rosa), kurioje auga derlingi vynuogynai. Šalyje auginama nemažai vietinių vynuogių veislių, iš kurių pagaminama apie 60 proc. viso vyno.

Vida Press nuotr./Vynuogės
Vida Press nuotr./Vynuogės

Paprastai aukštesnės kokybės baltasis vynas gaminamas Kroatijos šiaurėje, o raudonasis – pietuose. Kroatija laikoma Zinfandel ir Primitivo vynuogių veislių lopšiu. Tačiau klasikinės kroatiškos raudonosios vynuogės yra Plavac mali (susijusios su Zinfandel), iš kurių gaminamas ypatingas šios šalies vynas.

Kitos Kroatijoje auginamos raudonosios vynuogės – Merlot, Plavina, Frankovka, Babic, Teran ir Cabernet Sauvignon. Svarbiausios baltosios vynuogės – tai Graševina, Malvazija, Trbljan, Rajnski rizling, Chardonnay, Kujundzuša, Maraština, Pošip, Moslavac, Žlahtina, Traminer ir Pinot bijeli.

Bosnija ir Hercegovina

Šiaurinės Bosnijos klimatas žemyninis, tačiau kol kas užveista labai nedaug vynuogynų. Pietinės Hercegovinos Viduržemio jūros klimatas taip pat tinkamas vynuogininkystei: po žemėmis kaupiasi vandenys. Vyndariai šioje šalies pusėje puoselėja senas tradicijas, o vynas čia gaminamas jau daug amžių. Bendras vynuogynų plotas – tik iki 4 tūkst. ha. Hercegovinoje auginamos dviejų pagrindinių veislių vynuogės – baltosios Žilavka ir raudonosios Blatina.

Juodkalnija

Ši nedidelė šalis tik 2006 m. atsiskyrė nuo Serbijos. Dabar deda visas pastangas ekonomikai atgaivinti. Apie 4 tūkst. ha apsodinti vynuogynais – daugiausia slėnyje aplink sostinę Podgoricą ir Skadarsko ežerą. Pusę šių vynuogynų prižiūri vyno gamykla „Plantaže“, gaminanti aukštos kokybės vyną.

Juodkalnijoje vyrauja raudonosios vynuogės – tai Vranac, šiek tiek Kratosija, Cabernet Sauvignon ir Merlot. Tik 20 proc. vynuogynų sudaro baltosios vynuogės – tai vietinės Krstac, Chardonnay, Sauvignon Blanc ir Župljanka.

Albanija

Vyndarystė Albanijoje buvo pradėta dar anksčiau, nei to išmoko senovės romėnai. Praėjusį amžių dėl politinių priežasčių šios šalies vyno potencialas stipriai sumenko – iš 30 tūkst. ha vynuogynų liko penktadalis. Be to, tik nedidelė dalis vynuogynų derliaus skirta vynininkystei. Tačiau šalia sostinės Tiranos vynuoges auginantys vyndariai pagamina puikaus vyno iš vietinių veislių vynuogių – Kalmet, Shesh i Barhe, Shesh i Zi, Vlosh, Debine ir Serine. Šios vynuogės auginamos beveik visose Albanijos vynuogynuose. Šalyje taip pat užderi tarptautinių veislių vynuogės Cabernet Franc, Mavrud, Merlot, Welschriesling ir kitos.

Graikija

Senovės Graikija, kurioje užgimė Vakarų civilizacija, davė pradžią ir vyno gamybos amatui. Apie tai byloja rasti antikos laikų rašytiniai dokumentai apie vynuogininkystės ir vyno gamybos technikas, kurios, beje, gana modernios. Graikijoje yra 150 tūkst. ha vynuogynų, įsikūrusių ir ant jūros kranto, ir aukštuose kalnuose. Graikija daugeliui asocijuojasi su vynu Retsina, kurį taip mėgsta turistai, apsilankę karščiausiu vasaros metu. Šis pušų sakais pagardintas vynas (pradėtas gaminti antikos laikais) skirtas atsigaivinti, tinka prie tradicinių graikų virtuvės patiekalų. Retsina nepelnytai užgožia kitus Graikijos vynus.

Svarbiausios vietinės baltosios vynuogės – tai Assyrtiko (daugiausia auginamos Santorini saloje), Vilana (Kretoje), Robola (Kefalonijoje) ir Roditis (Makedonijoje, Thrace ir Peloponese). Reikšmingos raudonosios vynuogės – tai Xynomav ro (ypač užaugintos Makedonijoje ir Thrace), Agiorg itiko (iš Peloponeso), Mavrodaphne (dėl saldaus vyno iš Patras, Kefalonijos ir Achaea), Mandelarai ir Limnio – antikos laikų vynuogės.

Vida Press nuotr./Vyndarystė senovės Graikijoje
Vida Press nuotr./Vyndarystė senovės Graikijoje

Nuo 1971 m. Graikijos vyno gamybą kontroliuoja apeliacijos įstatymai, sudaryti remiantis Prancūzijos AOC sistema. Atsižvelgiant į tai, kur ir kaip gaminamas vynas, jis skirstomas į šias kategorijas:

  • OPAP (Onomasia Proelevseos Anoteras Piotitos) – tai aukščiausios kokybės ir kilmės kategorija, kuriai priskiriamas 27 pavadinimų sausas vynas. Jis gali būti gaminamas tik aiškiai apibrėžtose teritorijose. Buteliai perrišti raudonu raiščiu.
  • OPE (Onomasia Proelefseos Eleghonmeni) – šiai kilmės kategorijai priklauso 8 pavadinimų desertinis vynas. Buteliai perrišti raudonu raiščiu.
  • Jei OPE ir OPAP vynai yra išlaikyti ąžuolo statinėse, etiketėse dar pažymima Reserve arba Grande Reserve. Reserve – jei baltasis vynas laikytas 2, o raudonasis – 3 metus. Grande reserve – jei baltasis laikytas 3, o raudonasis – 4 metus.
  • Topikos Oinos – tai krašto vyno kategorija, kuriai priklauso apie 100 pavadinimų vynas. Vynuogių derlius jam gaminti yra kontroliuojamas.
  • Epitrapezios Oinos – tai kategorija tokio stalo vyno, kuriam gaminti galima naudoti vynuoges iš įvairių regionų. Paprastai Graikijos stalo vynas yra įvairių vynuogių mišinys.
  • Kava – (graik. – rūsys) toks žodelytis stalo vyno etiketėse atsiranda tada, jei šis buvo bent pusmetį brandintas ąžuolo statinėse ir vėliau laikytas rūsiuose: baltasis – 2, raudonasis – 3 metus. Yra nemažai kokybiško vyno Kava.

Kipras

Šioje saloje vyno auginimo tradicijos laikomos vienos seniausių. Vynas Kipre daromas bent 4 tūkst. metų. Čia gaminamas vienas seniausių pasaulyje vynų Commanderie St John (nuo 1191 m., kai Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis užkariavo salą ir skatino užsiimti vynininkyste). Šis vynas ligi šiol gaminamas tose pačiose vietose kaip ir prieš tūkstantmetį – Limassol regiono apylinkėse, salos pietvakariuose. Nurinkus vynuogių (raudonųjų Mavro ir baltųjų Xynisteri) derlių uogos paliekamos džiūti saulėje dešimt dienų. Fermentacija vyksta lėtai, apie 2–3 mėn., tada vynas dar 2 metus laikomas ąžuolo statinėse, kuriose visuomet paliekama truputį prieš tai buvusio vyno. Toks tūkstantmečio senumo metodas vadinamas mana – „šiaudinis vynas“, mat senovėje vynuogės buvo džiovinamos ant šiaudų.

Šiandien Kipro vynuogynai užima apie 20 ha plotą. Vyno industrija svarbi – čia dirba ketvirtis Kipro gyventojų. Daugiausia vynuogių auginama Troodos kalnuose, 250–1300 m. virš jūros lygio. Skirtingai nei daugelis vyno pasaulio šalių, Kipro vynuogynų niekad nesiaubė filokseros, todėl čia augantys krūmai turi savo šaknis, o ne priskiepytas iš JAV. Daugelis auginamų vynuogių veislių yra vietinės – tai Mavro, palankiai vertinamos Maratheftiko, Ophthalmo (raudonosios) ir Xynisteri (baltosios).

Viduržemio jūros krante esančios valstybės turi ką pasiūlyti vyno ekspertams ir mėgėjams. Tad verta ieškoti, ragauti, rinktis, degustuoti ir atrasti naujus skonius bei aromatus, atkeliaujančius iš šiek tiek primirštų senojo vyno pasaulio lopšių.

Šis straipsnis publikuotas žurnale „Geras skonis“ ir naujame interneto portale, apie gastronomiją, gėrimus ir vartojimo kultūrą Skonis.lt. Nuo šiol kiekvieną savaitę 15min ieškokite dar daugiau publikacijų, skirtų maisto ir gėrimų profesionalams bei entuziastams.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką