Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokią įtaką Lietuvos virtuvei padarė prancūzai?

Paštetas tešloje
Organizatorių nuotr. / Paštetas tešloje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nežinia, kas svarbiau prancūzams – maistas ar meilė. Greičiausiai jie nedvejodami rinktųsi ir viena, ir kita, o gal mylėtų ir valgytų pakaitomis?

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Pirmosios prancūzų kulinarijos knygos yra parašytos dar viduramžiais, po pasaulį receptai iš šios šalies plisti pradėjo XVII amžiaus antroje pusėje. Neabejotinai Lietuvos virtuvei išradingieji maisto gurmanai prancūzai irgi padarė didžiulę įtaką.

Asmeninio archyvo nuotr./Maisto istorikas, profesorius Rimvydas Laužikas
Asmeninio archyvo nuotr./Maisto istorikas, profesorius Rimvydas Laužikas

„Lietuvos dvarai garsėjo prancūzų virėjais“, – pasakoja maisto istorikas, profesorius Rimvydas Laužikas. Neseniai su dar dviem istorikais profesoriais – Jaroslawu Dumanowskiu ir Arvydu Pacevičiumi bei garsiausiu Lietuvos šefu Liutauru Čepracku jis išleido knygą „Oginskių dvaro virtuvėje“.

Maisto istorikas R.Laužikas tikina, kad ano meto dvarai Lietuvoje nė kiek nenusileido dvarams Europoje, o lietuvių dvarininkų stalas ir virtuvė buvo tokie pat gausūs ir išradingi. „XVIII amžius, Apšvietos epocha buvo vienas ryškiausių lūžių Lietuvos kultūroje, visa tai palietė ir gastronomiją, – sako R.Laužikas. – Be abejo, prancūzai čia karaliavo – karamelinės „bonbonkės“, prancūziško stiliaus „zupės“, sviesto padažai, pulardos, termiškai neapdoros daržovės, sultiniai, paštetai, „prancūziški desertai“ – tai tik nedidelė dalis prancūziško pėdsako, kuris buvo įspaustas mūsų krašto tradicijoje“.

Prancūziškų patiekalų atspindys – antroji, Abiejų Tautų Respublikoje spausdinta gastronomijos knyga Wojciecho Wieladkos „Kucharz doskonaly“. „Iš tiesų toji knyga – laisvas ir kūrybiškas prancūziškos gastronomijos knygos vertimas“, – įsitikinęs maisto istorikas, o šiandienos kulinarams jokia paslaptis, kad populiarius lietuviškus patiekalus – vištienos paštetą, mėsos pyragą lėmė prancūzai.

Ar ne iš tos pačios pusės į šiandienines mūsų virtuves atkeliavo bešamelio padažas, kurį kadaise sugalvojo Liudviko XIV rūmų tvarkytojas Bešamelis? Mūsų močiutės tokiu padažu užpildavo kotletus, tik nežinojo jo pavadinimo.

Maisto istorikas pasakoja, kad prancūziškosios ir lietuviškosios gastronomijos mainai buvo abipusiai, o XIX amžiaus viduryje į prancūziškąją gastronomiją įžengė ir Lietuva: „1856 metais Paryžiuje pasirodė garsi prancūzų kulinarijos knyga, dviejų tomų „La Cuisine classique“, kurioje publikuoti du, su mūsų kraštu siejami receptai – Potage d‘Abattis d‘Oies a la Lithuanienne – lietuviška žąsų subproduktų sriuba ir Sauce Lithuanienne – lietuviškas padažas. Po ketverių metų Alphonse Petito „La gastronomie en Russie“ jau galima rasti šešis lietuviškus patiekalus – lietuvišką sriubą, lietuviškus virtinius „varienikis“, sterką lietuviškai, lietuvišką briedienos kepsnį, troškintą briedieną lietuviškai ir lietuvišką suflė“.

XIX amžiaus Paryžiuje lietuviškumas reiškė ne ką kita kaip egzotiką, kažką ypatingą ir labai geidžiama iš laukinių krašto. Ir nesvarbu, kas tai – briedienos kepsnys, lokiena ar Lietuvos pievose pagautas laukinis paukštis.

Lietuvių virėjų pagamintų, Prancūzijos kulinarų paveiktų patiekalų šį šeštadienį bus pasiūlyta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tradicinėje verslo ir labdaros vakarienėje „Diner de Gala avec Martel“, kurią jau trečią kartą rengia Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmai ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje.

Svečiams „Taurakalnis“ virtuvės meistrai pasiūlys pikantišką paukštienos kepenėlių paštetą su šviežiomis salotomis, kedrų riešutais ir šviežiomis figomis. Aukštose taurėse bus išnešiota prancūzų pasididžiavimas – svogūnų sriuba su traškia sūrio lazdele, o karšto patiekalo lėkštėse bus atnešti sultingi jautienos gabalėliai su burgundišku padažu ir bulvių piurė. Gurmanišką puotą baigs profitrolis – plikytas pyragaitis su švelniu grietininiu kremu, šviežiais vaisiais ir trintų spanguolių užpilu.

Laisvą vakarą, įkvėptiems prancūzų virtuvės, siūlome pasigaminti kepenėlių paštetą iš knygos „Oginskių dvaro virtuvėje“.

Kepenėlių paštetas

Reikės:

  • 500 g kepenėlių,
  • 350 g sviesto,
  • 2 kiaušinių,
  • 200 ml pieno,
  • 50 g konjako ar brendžio,
  • 50 g silpno midaus,
  • 10 g druskos,
  • 2 g pipirų.

Gaminimas:

Kepenėles gerai nuplauname, pašaliname riebalus bei plėves. Užmerkiame jas piene su konjaku ir paliekame nakčiai. Kepenėles nusausiname, kartu su minkštu kambario temperatūros sviestu sudedame į plaktuvą, plakame 5 min, kol susidarys vienalytė masė.

Tada suberiame druską ir pipirus, įmušame kiaušinius, viską plakame dar vieną minutę, kol išeis vientisa masė. Galiausiai supilame midų ir plakame dar kelias sekundes. Masę sukrečiame į pašteto kepimo formą, įstatome į karšto vandens vonelę ir kepame 130 laipsnių temperatūroje maždaug 45 minutes. Per naktį atvėsiname šaldytuve, patiekiame su skrebučiais.

Tradicinė Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų verslo ir labdaros vakarienė vyks gruodžio 3 dieną, šeštadienį, 18 valandą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką