Ką reiškia „tikras vakarėlis“?
Kad jau prakalbome apie svečių linksminimą, pirmiausia atsigręžkime į pasilinksminimų ištakas. Na, o tos ištakos, be abejonės, labai senos. Kiek mena civilizacija, puotauti žmonės mėgo visais laikais. Senovės Egipte, antikos laikų Romoje linksmybės liedavosi laisvai. Tiesa, puotos, karnavalai – turtingųjų ir kilmingųjų išmonė. Paprastiems žmogeliams užtekdavo kvortos alaus, duonos ir žaidimų. Triukšmingiems baliams tais laikais buvo ruošiamasi labai iš anksto ir nepaprastai atsakingai. Puotų šeimininkai samdydavo juokdarius, muzikantus, poetus, prašmatniai išpuošdavo sales. Netgi rungtyniaudavo, kuris kurį pranoks.
Dabar laikai kiti ir puotos ne vien išrinktųjų privilegija. Vakarėlius gali rengti, kas tik nori ir netingi. Jei turi maišą pinigų, viskas paprasta – pasisamdei krūvą profesionalų, ir problemos kaip nebūta. Tačiau jei finansai kišenės nespaudžia, o linksmintis norisi, tenka pasukti galvą. O kas nori ją sukti?!... Užtat daugelio pasilinksminimų siužetą nuspėti nesunku. Balta mišrainė, degtinė, šampanas, tortas. Paskui nerišlūs apsvaigę postringavimai, galbūt vienas kitas nekoordinuotas šokių ratelis ir balius baigtas – visi namo.
Ką galite prisiminti po tokio vakarėlio? Nebent: „Persivalgiau, prisigėriau, kitą dieną ojojoj buvo bloga“. Ir viskas?! Kaip pasakytų tikri vakarėlių liūtai, geriau jokio baliaus negu visiškai nevykęs.
Jei norite švęsti be didelių galvos skausmų, geriau tai daryti kokiame jaukiame restoranėlyje kelių artimų žmonių rate. Pasėdėsite, maloniai paplepėsite ir išsiskirstysite. Jokių galvosūkių, jokių problemų. Tačiau jei jau užsimojote surengti tikrą vakarėlį su didele kompanija svečių, malonėkite „investuoti“ ir šiek tiek pastangų, netingėkite pasukti smegenų pusrutulius.
Ką reiškia tikras vakarėlis? Nagi toks, kurį visi prisimena ilgai ir su smagia šypsena. Tokį surengti, be abejonės, nepakaks mišrainės, silkės „patale“ ir minkštos sofos. Vakarėlio atmosfera įprastai nesirutulioja pati. Kokią sukursite, tokia ir bus. Kaip pasakytų prancūzų aristokratai, puota – lyg opera, o jos šeimininkas – lyg jos vadovas, atsakingas už muziką, apšvietimą, dekoracijas, chorą… Kitaip tariant, geri šeimininkai turi ne kėpsoti išsipustę ir reikalauti dėmesio, o tarsi ištirpti minioje: sutikti svečius, šiltai juos pakalbinti, rūpintis, kad viskas klostytųsi sklandžiai. Sakysite, velniop tą vakarėlį, jei jis virsta sunkia pareiga? Taip, šeimininke būti nelengva. Bet kai matai daugybę laimingų veidų, kai draugai net po kelerių metų prisimena, koks tas vakaras buvo nepakartojamas, juk malonu.
Sukurkite šaunią atmosferą!
Papuoškite aplinką. Daugybė užsieniečių pastebi, jog lietuviai turi keistą bruožą: per šventes visą dėmesį skiria maistui ir gėrimams ir visai nesirūpina šventės aplinka. Betgi pasak psichologų, žmogaus pasąmonę bei nuotaiką labiausiai veikia ne kepta vištos šlaunelė ar gabalas torto, o būtent aplinka. Juk šventė skirta ne persivalgyti, o pasilinksminti, pabendrauti, atsipalaiduoti. Taigi balta staltiese užtiestas stalas dar nereiškia šventės. Kuo vakarėlio aplinka labiau skiriasi nuo kasdienės, tuo žmogus jaučiasi pakiliau. Nebūtina dekoracijoms išleisti krūvas pinigų. Pakaks romantiškos žvakių šviesos, gėlių, spalvingų girliandų ar kitokių nuotaikingų, netikėtų detalių. Papuoškite stalą stilingomis servetėlėmis, jaukiais rankdarbiais. Fantazuokite!
 |
| Fotolia nuotr./Vakarėlis |
Nepamirškite idėjos. Vakarėlis be temos – kaip automobilis be vairo. Prieš jį rengdama turite susikurti aiškią viziją. Įvertinkite, kokia bus publika, ką ji mėgsta, kuo domisi. Visada populiarūs rytietiški vakarėliai. Rytietiškais motyvais išpuošta aplinka, valgymas pagaliukais neįprastus patiekalus – visai smagi atrakcija. Visada įdomūs ir netradicinių gėrimų ar patiekalų degustavimo, kokteilių vakarėliai, teminės aprangos baliai. Sugalvokite įvairių žaidimų, atrakcijų. Arba pasiūlykite improvizuotą poezijos vakarą. Pasilinksminimai ne įgrisusiuose namuose, o neįprastoje aplinkoje, tarkim, nuotykingas pasivaikščiojimas su fakelais po naktinį miestą taip pat padarys neišdildomą įspūdį. Nesikuklinkite, parodykite, kad jūsų vaizduotė neturi ribų!
Vakarėlis pagal fengšui
Fengšui žinovai turi ką pasakyti ir apie vakarėlių rengimą. Net jei nesate iš tų, kurios tiki kiekvienu fengšui žodžiu, perskaitykite. Juk tai kalbama apie vakarėlį, kodėl nepažaidus pagal šio žaidimo taisykles?…
→ Pagal fengšui, visų pirma nederėtų atėjusiajam į svečius siūlyti savo asmeninių nušiurusių šlepečių. Tai ne tik ne etiška, bet ir energiškai pavojinga.
→ Jokiu būdu nepamirškite jaukiai plevenančių žvakių. Jų liepsna valo energiją ir kuria malonią atmosferą. Geriau, jei žvakių skaičius bus lyginis. Vakarėliui geriausiai tinka baltos, raudonos arba geltonos žvakės, tik jokiu būdu ne mėlynos.
→ Nuotaiką bei aplinką ypač palankiai veikia ant stalo pamerktos gyvos gėlės bei išdėlioti švieži vaisiai.
→ Svečius stenkitės sodinti taip, kad nesibadytų alkūnėmis, ypač jei šalia sėdi nepažįstami žmonės. Kai užgožiamas žmogaus energinis laukas, jis jaučiasi nesmagiai bei sunkiau bendrauja.
→ Jei yra galimybė, geriausiai svečius sodinti prie apvalaus stalo, jei ne – jokiu būdu nieko nesodinkite prie stalo kampo.
→ Pasistenkite šalia susodinti priešingų lyčių svečius, tada kompanijoje vyraus yin ir yang pusiausvyra.
→ Norite kad vakarėlis būtų sklandus? Nevaišinkite svečių iš įskilusių indų. Kinai teigia, jog valgydami iš apdaužytų indų žmonės nuodija maistą bloga energija.
→ Pagal fengšui tradicijas, išlydimam namo svečiui visada derėtų pasiūlyti arbatos. Šis gestas simbolizuoja linkėjimą sėkmingai sugrįžti namo.
→ Geras simbolinis gestas – įteikti išvykstantiems svečiams smulkių dovanėlių, kad ir keletą paprasčiausių sausainių. Tai tarsi geros kelionės palinkėjimas.
