Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Virtuvės abėcėlė: druskos panašumas ir skirtumai

Druska
Vida Press nuotr. / Druska
Šaltinis: 15min
0
A A

Visa druska yra vienoda – sūri ir tiek, sako skeptikai. Net jei ir yra jų žodžiuose tiesos, pravartu retsykiais virtuvėje išbandyti ką nors naujo. O druskos lentynoje rinktis tikrai yra iš ko.

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Rafinuota (stalo) druska

Jos galima rasti ant kiekvieno stalo kavinėje, nes tai dažniausiai naudojama smulki druska. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokia druska nėra grynas produktas, paprastai rafinuojant ji papildoma jodu, fluoru, sukibti į gumulus neleidžiančiais priedais.

Akmens druska

Akmens druska – iškastinis produktas, chemijoje žinoma kaip natrio chloridas. Ji tinka visur, kur trūksta sūrumo, nors modernioje virtuvėje dažnai susilaukia niekinančio požiūrio.

Rupi, jokiais priedais nepapildyta druska tinkamiausia konservavimui ir sūdymui.

Košerinė druska

Užsienio šalių, ypač amerikietiškuose, receptuose „košerinė druska“ – dažnai sutinkamas pavadinimas. Tai elementari valgomoji akmens druska, nepapildyta jokiomis priemaišomis. „Košerine“ ji vadinama todėl, kad yra beriama ištraukti paviršinį kraują, ruošiant košerinę mėsą.

Jūros druska

Jūros druska garinama iš sūraus vandens. Ji rupesnė nei rafinuota ir švaresnė nei valgomoji akmens druska. Taip pat joje randamas didesnis mineralų kiekis, suteikiantis išraiškingesnį skonį.

Rožinė Himalajų druska

Šios druskos spalva varijuoja nuo balkšvos iki ryškiai rožinės. Dailią spalvą jai suteikia geležies oksidas, t.y. rūdys, tačiau jų kiekis saugus vartoti. Iš Pakistano atkeliaujanti druska turtinga mineralinėmis medžiagomis, kurios, kaip teigiama, praturtina ją ryškesniu skoniu.

Ją tinka naudoti tiek gaminant, tiek patiekiant patiekalus, nes akį traukiantys kristalai ilgai netirpsta.

Maldono druska

Traškūs, snaiges primenantys kristalai iš druskingų nuosėdų gaminami Maldone, Anglijoje. Ši puri druska puikiai tinka gardinti šaltiems patiekalams, kaip baigiamasis akcentas patiekiant patiekalus. Ji mažiau sūri nei tradicinė rafinuota druska.

Vida Press nuotr./Druska
Vida Press nuotr./Druska

Rūkyta druska

Kokybiška šio pavadinimo druska turi būti rūkyta natūraliai, ant medžio anglies, todėl prieš pirkdami įsitikinkite, kad ji pagaminta ne su pridėtinėmis, dūmo skonį suteikiančiomis medžiagomis. Priklausomai nuo medienos, ant kurios druska buvo gaminama, ji gali būti skirtingų skonių ir netgi skirtingų spalvų. Ji tinka visur, kur norisi savito dūmo skonio ir aromato: žuvies, mėsos patiekalams, net salotoms paskaninti. Šia druska rekomenduojama pagardinti net šokoladinius desertus, jei norima suteikti pikantiško skonio.

Fleur de sel

„Druskos gėlė“ – toks išvertus iš prancūzų kalbos būtų šios prabangios druskos pavadinimas. Ji renkama rankomis Atlanto vandenyje ir džiovinama saulėje. Smulkūs, greitai tirpstantys šios druskos kristalai išsiskiria salsvoku skoniu. Ja tinka gardinti mėsos patiekalus, jūros gėrybes, padažus, salotas ir sriubas.

Pilkoji (keltų) druska

Pilkoji, kaip ir jūros druska, išgaunama iš jūros, tačiau kasama tik tam tikroje Prancūzijos teritorijoje. Pilkoji druska iš kitų išsiskiria stambokais grūdeliais, spalva ir tekstūra. Ji kur kas šlapesnė nei kitos druskos ir yra vertinama dėl didelio mineralų kiekio. Pilkoji druska – geras pasirinkimas, kai norime pagardinti baigiamą gaminti mėsos ar žuvies kepsnį.

Juodoji (Kala Namak) druska

Tai nerafinuota vulkaninės kilmės druska, kasama Pakistane ar Indijoje. Geležies sulfatas ir kiti mikroelementai suteikia kristalams savitą spalvą, o vandenilio sulfatas – kiaušinių (sieros) skonį bei kvapą. Ši druska plačiai naudojama Azijos šalių virtuvėje. Ja gardinamos vaisių salotos, riešutai, čatniai, padažai, įvairūs daržovių patiekalai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką