-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 10 14 /2020 09 30

Antikos mąstytojų mėginimai modeliuoti Visatą: keliai ir klystkeliai

Sutikime, kosmoso erdvių pažinimo istorija atspindi vis aiškesnį žmonijos vietos Visatoje suvokimą. Per pastaruosius kelis tūkstančius metų mūsų supratimas apie visatą nuolatos, bet nuosekliai ir sistemingai keitėsi. Antikoje vyravęs geocentrinis pasaulio modelis Žemę laikė nedidelės Saulės sistemos centru ir viską uždarė į nejudančių žvaigždžių sferą.
Geocentrinė Aristotelio-Ptolemajo pasaulėdaros sistema ilgiau nei pusantro tūkstančio metų buvo visuotinai pripažįstamas visatos modelis. Iliustracijos šaltinis: www.astronomy.com
Geocentrinė Aristotelio-Ptolemajo pasaulėdaros sistema ilgiau nei pusantro tūkstančio metų buvo visuotinai pripažįstamas visatos modelis. Iliustracijos šaltinis: www.astronomy.com

Vėliau, jau Naujaisiais laikais, ją pakeitė heliocentrinė sistema su Saule visatos centre ir Žeme, kaip viena iš kelių planetų, skriejančių aplink ją. Po to buvo suvokta, kad žvaigždės yra tokios pačios saulės kaip ir mūsiškė, tik neįsivaizduojamai toli, o Saulė tėra menka žvaigždutė kažkur Paukščių Tako galaktikos pakraštyje. Galiausiai XX a. mokslininkai įrodė, kad mūsų Galaktika yra tik viena iš daugelio galaktikų, o visatoje nėra vietos, kuri būtų kuo nors svarbesnė už kitas.

Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius