Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 19d. 20:58

Ką klausoma muzika pasako apie mus? Pokalbis su Suomijos muzikos tyrimų centre dirbančia dr. N.Snape

Nerdinga Snape
Asmeninio albumo nuotr. / Nerdinga Snape

Kokio žanro muziką dažniausia klauso aukštą intelektą turintys žmonės? O kokio – neurotiški? Ko pasiklausyti būtų linkę konservatyviausi, o ko – atviriausi naujovėms? Šiuolaikiniai tyrimai pamažu atranda sąsajas tarp žmogaus savybių ir jo mėgstamos muzikos. 15min straipsnyje – ne tik apie žanrus, ką jie pasako apie mus, bet ir apie naujausius lietuvės daromus mokslinius tyrimus bei tai, kodėl „Mozarto efektas“ – absoliuti nesąmonė.

Neseniai „Spotify“ kiekvienam programėlės naudotojui pateikė jo klausomiausių žanrų ir dainų sąrašus. Tačiau ką muzika, kurios klausėme kad ir visus metus, gali pasakyti apie mus? Pasirodo, gana nemažai. Tyrimų duomenimis su 15min sutiko pasidalyti Suomijos tarpdisciplininių muzikos tyrimų centro narė, mokslininkė dr. Nerdinga Snape.

Šio centro nariai atlieka tyrimus bendradarbiaudami su įvairiais Suomijos universitetais, ligoninėmis ir kitomis įstaigomis. Čia N.Snape kartu su kolegomis gilinasi į muzikos psichologiją, smegenų būsenų kitimus, judesio analizę, ir kompiuterines technologijas.

„Mano specializacija yra muzikos terapija, bet kiti mano tyrimai yra susiję su muzikos klausymu kasdienėje veikloje ir tuo, kaip muzikinės patirtys yra veikiamos įvairių vidinių ir aplinkos aspektų“, – sako pašnekovė.

Kaip atliekami muzikos tyrimai?

Kaip pasakoja N.Snape, tyrimai su muzika gali būti atliekami labai įvairiai. Tarkim, iš žmogaus galima imti individualų interviu ir gilintis į jo asmenines patirtis, bet galima ir pasikviesti didelę žmonių grupę ir stebėti jų diskusiją, siekiant nustatyti, kaip kitų žmonių įtaka keičia mūsų muzikos suvokimą ir patyrimą.

„Taip pat galima tyrimo dalyvius pasikviesti į muzikos laboratoriją. Tuomet mes duodame įvairias muzikines užduotis (pavyzdžiui, klausytis įrašų, šokti pagal muziką, groti instrumentu) ir nagrinėjame vaizdo įrašus, magnetoencefalografijos ar elektroencefalografijos pateikiamus duomenis, psichologinių testų rezultatus, siekdami suprasti muzikos poveikį žmogui“, – pasakoja ekspertė.

Svarbu paminėti, jog šiuo metu daromuose moksliniuose tyrimuose žanro kategorijos dažnai atsisakoma. Kaip sako N.Snape, apklausose dalyvių prašoma nurodyti konkrečius muzikos kūrinių pavyzdžius, nes žmonės tą pačią dainą gali priskirti skirtingiems žanrams. Kai žanro priskyrimas lieka kompiuteriui arba profesionalui, tyrimų rezultatai yra kur kas tikslesni.

„Tada naudojame kompiuterinę muzikos analizę, kad išskirtume tempą, harmoninę struktūrą, įvairius parametrus. Tarkim, ir „Spotify“ grojaraščiai naudoja tuos pačius music information retrieval (liet. muzikos informacijos paieška – MIR) metodus, kuriuos mes ne tik patys taikome praktiškai, bet ir dirbame tobulindami šių algoritmų patikimumą“, – darbo ypatumus atskleidžia ekspertė.

Asmeninio albumo nuotr./2019-aisias kruize vykęs mokslinis seminaras
Asmeninio albumo nuotr./2019-aisias kruize vykęs mokslinis seminaras

Pati N.Snape šiuo metu atlieka lyginamąjį tyrimą apie muzikos klausymosi patirtis skirtingose kultūrose, apklausiant žmones iš Lietuvos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Turkijos, Rusijos, Kinijos, Indijos, Lotynų Amerikos ir įvairių anglakalbių šalių. Anot mokslininkės, tyrimai, nuodugniai aprėpiantys lietuvių muzikos skonį pasauliniame kontekste, kol kas nebuvo atlikti.

„Mes dabar renkame duomenis dideliam ir svarbiam tarptautiniam tyrimui, kuriuo tikimės geriau suprasti, kuo mūsų muzikinė kultūra yra unikali ir kuo esame panašūs su viso pasaulio žmonėmis. Tad visus, norinčius dalyvauti, labai kviečiu užpildyti apklausą (https://www.surveymonkey.com/r/WGLW5JJ?lang=lt), nes kuo daugiau lietuvių jame dalyvaus, tuo geriau bus reprezentuota mūsų kultūra, ir neaišku, kada dar tokia galimybė pasitaikys ateityje“, – sako N.Snape.

Beje, anot N.Snapes, tyrimai apie lietuvių muzikos skonį gal ir būtų padaryti anksčiau, tačiau juos pristabdė kalbos barjeras – tai, kad kai kuri muzikos terminologija į lietuvių kalbą sunkiai išverčiama.

„Yra daryti muzikos tyrimai su didesnėmis šalimis. Problema ta, kad didžioji dalis tyrimų yra daroma anglų kalba tam, kad surinktų pakankamai dalyvių. Dabartinio mokslinio tyrimo metu mes apklausą išvertėme į vienuolika kalbų tam, kad suomiai atsakytų suomių kalba, lietuviai – lietuvių. Kadangi muzikos suvokimas labai priklauso nuo kultūros, kalbų skirtumai sukelia didelių problemų.

Pavyzdžiui, anglai turi terminą „blue“, kurio negalime išversti į lietuvių kalbą, juk nepasakysi, kad klausydamasis muzikos jautiesi mėlynai. Mes sakome, kad liūdime, tačiau tai ne visai tas pats. Tad tos apklausos, kurios yra kuriamos vakarietiškiems tyrimams, turi būti priderintos ir prie lietuvių pasaulėžiūros“, – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto, mokslininkės teigimu, galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje muzikos klausymosi įpročiai skiriasi nuo pasaulinių tendencijų. „Iš tikrųjų, esame išskirtiniai tuo, kad turime polifoninę liaudies muziką – sutartines. Tad galima tikėtis, kad lietuvių muzikos klausymosi įpročiai būtų skirtingi lyginant su kitomis šalimis.

Bet vėlgi, nežinome, kiek tai bus apčiuopiama, dėl to, kad mūsų jaunoji karta yra labai kosmopolitiška. Juk per „Spotify“ gali klausytis įvairių kultūrų muzikos nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies esi. Todėl yra tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonės turės daugiau „lietuviui“ būdingų muzikos klausymosi bruožų. Iš kitos pusės, yra sudėtinga prikalbinti vyresniuosius dalyvauti moksliniuose tyrimuose, tad neaišku, ar ši visuomenės dalis bus aktyvi“, – dalijasi N.Snape.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Temos: 4 MAX Metalas Repas Muzika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"