Rugsėjo 14 dieną mokslininkai paskelbė Veneroje radę fosfino, kuris galėtų būti ten egzistuojančios gyvybės požymis. Ar šis atradimas reiškia, kad žengiame į naują Veneros tyrinėjimo erą, kaip prieš tai buvo nutikę su Marsu?
Raudonoji planeta buvo atsidūrusi dėmesio centre 1996 metais, kai mokslininkai teigė, kad Antarktidoje rastame Marso meteorite, pavadinimu ALH84001, aptiko suakmenėjusių gyvybės įrodymų. „Jei šis atradimas pasitvirtins, jis tikrai bus viena nuostabiausių mūsų įžvalgų į visatą, kokias kada nors yra pateikęs mokslas“, – tuo metu kalbėdamasis Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas Billas Clintonas. Šis pranešimas pradėjo Marso tyrinėjimo erą, kuri tęsiasi ir dabar.
1997 metais NASA į Marsą pasiuntė savo pirmąjį roverį, po to sekė dar keliolika misijų. Europos kosmoso agentūra (European Space Agency, ESA) taip pat nusiuntė ten keletą erdvėlaivių, tai padarė ir Indija, Rusija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kinija. Šiandien mokslininkai yra mažiau tikri, kad ALH84001 galima laikyti gyvybės įrodymu. Nors dabar manoma, kad Marsas kadaise buvo gyvenamas, perspektyvos, kad šiandien jame tebėra gyvybės, yra menkos. Taigi Marsas nebeatrodo toks viliojantis, kaip anksčiau. Fosfino atradimas daugeliui kelia klausimą, ar yra pagrindo manyti, kaip istorija kartojasi.
Jei Veneroje tikrai yra fosfino ir mes neaptiksime jokio nebiologinio jo šaltinio, gali būti, kad tuoj kils nauja skubių gyvybės paieškos misijų banga – šį kartą tyrinėtojų dėmesio centre atsidurs pati karščiausia Saulės sistemos planeta.
