Iškart po vidurnakčio, 1972 metų birželio 17 dieną, dėmesingesnis nei jo kolegos apsaugos darbuotojas vardu Frankas Willsas Votergeito biurų komplekso garaže aptiko neužrakintas duris. Virš skląsčio buvo užklijuota lipni juosta.
F.Willsas nuplėšė juostą ir tęsė savo patruliavimą. Grįžęs po kurio laiko jis vėl rado spyną užlipdytą. Jis iškvietė policiją.
Praėjus dvidešimt šešiems mėnesiams Richardas Nixonas atsistatydino iš prezidento posto.
„Štai tos durys“, – sakau aš Alexanderiui Vindmanui, buvusiam JAV ginkluotųjų pajėgų karininkui ir Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojui.
Mudu su A.Vindmanu ketinome pasivaikščioti palei Potomaką, bet persigalvojome ir nuvažiavome į Votergeitą. Norėjau jam parodyti būtent šias duris. Prie jų nėra jokios lentelės, tačiau jos reikėtų – lentelės, skirtos Konstitucijai, laisvai spaudai ir svarbiausiam Amerikos istorijoje apsaugininkui.
A.Vindmanas, kuris yra idealistas – būtent todėl jis, nepaisydamas to, ką buvo skaitęs apie D.Trumpo Baltuosius rūmus, įsidarbino D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose – atrodo sujaudintas.
„Sistema suveikė, – sako jis. Tada užduoda klausimą. – Kas Votergeito istorijoje būčiau aš? Johnas Deanas?"
J.Deanas, Nixono advokatas, iš pradžių padėjo nuslėpti skandalo faktus, o vėliau bylos nagrinėjime liudijo prieš prezidentą.
