Tų idėjų daug ir visokių – dažniausiai monumentalių ir valstybiškai–istoriškai reikšmingų (ką jau čia smulkintis). Aš turiu seną, pigią ir mažutę.* Ją įvairiose internetų vietose (padedamas gero bičiulio Justino Žilinsko) vis paminiu jau gal nuo kokių 2007-ųjų ir šiandien tik džiaugiuosi gavęs progą užsilipti ant aukštesnės statinės.
Taigi – kitąmet, kaip ir šiemet, ir pernai ir jau daugybę metų, mes vėl neišvengiamai turėsime sausio mėnesį su daug kalbų apie 1991 m. kovoje dėl Laisvės sudėtas aukas.
Turiu trumpą ir konkretų pasiūlymą – nuimti nuo virš įėjimo į Vilniaus spaudos rūmus esančio fasado ten kabančius reklaminius stendus. Ir apnuoginti vieną iš 1991 m. sausio mėnesio randų: sovietų desantininko iš automato paleistos šūvių serijos pėdsakus – kulkų pataikymų žymes Spaudos rūmų sienoje.
