Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 2d. 17:00

Kaip galima sugriauti pasaulį ir kas yra Lietuvos ramybės garantas?

Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas
„Scanpix“ nuotr. / Vytautas Landsbergis (kairėje) ir Algirdas Brazauskas

Vienas žymiausių Lietuvos sociologų, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, habilituotas daktaras Zenonas Norkus antroje pokalbio su žurnalistu Arūnu Brazausku dalyje analizuoja bandymus sugriauti dabartinę pasaulinę tvarką, tyrinėja Lietuvos dabartį, prognozuoja artėjančių Seimo rinkimų baigtį ir nustebina, kad pakankamai ramių 30-ties nepriklausomybę atgavusios Lietuvos metų garantas ir ramstis yra vienas žmogus – Vytautas Didysis.

Šis interviu su prof. Zenonu Norkumi buvo įrašytas rengiant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos metinę konferenciją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. 

Pirmoji pokalbio dalis: Artėjanti ekonomikos krizė: staigus kritimas ar laipsniškas sklendimas

Logotipai
Logotipai

II dalis

Visi girdėjo apie „spalvotąsias revoliucijas“. Kaip vyksta „spalvotosios revoliucijos“? Dauguma jų prasideda nuo neaiškios rinkimų baigmės. Valdančioji partija laimi, opozicija paskelbia, kad rinkimai buvo nesąžiningi, pateikia daugiau ar mažiau faktų, kurie neva tai įrodo. Netgi Lietuvoje kai kur tų nesklandumų pasitaiko. Kažkodėl užlūžta kompiuteriai — ir taip toliau.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Žurnalistas Arūnas Brazauskas (dešinėje) kalbina profesorių Zenoną Norkų
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Žurnalistas Arūnas Brazauskas (dešinėje) kalbina profesorių Zenoną Norkų

Kitose šalyse dėl abejonių rinkimais atsiranda palapinių miestelis — pavyzdžiui, maidanas Nepriklausomybės aikštėje Kijeve. Įdomu, kur Vilniuje būtų? Ar Kudirkos aikštėje? Toliau būtina ritualinė auka. Kažkas kažkur nukenčia. Kyla pasipiktinimas. Aišku, jeigu protestus paremia masinės informacijos priemonės. Turi būti bent vienas televizijos kanalas, žiniasklaidos kanalas, kuris tas aukas parodo, jas remia ir taip toliau.

Kai kas sako, kad tos spalvotosios revoliucijos yra amerikiečių politinių technologų išradimas, kuris gerai veikia. Konkrečiai, jos siejamos su neseniai mirusio amerikiečių „politinio technologo“ Gene Sharpo vardu. Tačiau technologijos tam ir yra technologijos, kad jas galima naudoti universaliai. Ir nuo jų panaudojimo neapdraustos ir tos turtingos, senos demokratinės šalys.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojų ir pareigūnų susirėmimo akimirka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojų ir pareigūnų susirėmimo akimirka

Matėme tą „Occupy“ judėjimą. Jis tiesiog buvo truputėlį ne laiku, ne toje vietoje. Įsivaizduokime kitus prezidento rinkimus JAV. Tarkime, jie baigiasi taip — ir vėl Trumpas, tačiau ir vėl ne visai aiškia persvara laimi. Kodėl šitam ir vėl leisti laimėti — tokiam nevertam būti prezidentu dar ketverius metus, jeigu „visiems šviesiems ir pažangiems žmonėms“ akivaizdu, kad jis to nevertas? Kodėl dabar nesusibūrus palapinių miestelyje? Kodėl nepasinaudojus parama jėgos struktūrose? O jeigu jos jau yra skilusios, politizuotos ir poliarizuotos, ką dabar matome?

O Amerika dar yra ir federalinė valstybė. Be to, Amerika dar turi tą pilietinio karo patirtį. Aš negaliu įsivaizduoti pilietinio karo Britanijoje dėl Brexit. Nes britai vis dėlto demokratiją išrado ir ne tiek su ja išgyveno. Amerika yra tos britų politinės kultūros atžala, bet ten pilietinį karą galiu įsivaizduoti — klasikinis moderniųjų laikų pilietinis karas Amerikoje įvyko XIX a. viduryje. Tuo metu tai buvo pažangiausia pasaulio demokratija. Ir rinkimai ten vykdavo sąžiningai.

Karas tarp valstijų — kitas to karo pavadinimas. Prisiminkime tas valstijas, federacijos subjektus. Ir gubernatorius, jų vaidmenį. Prisiminkime nacionalinę gvardiją, kuri pavaldi gubernatoriams. Mes turime tam tikras pajėgas, kurias galima bent jau bandyti telkti.

— Taip, galima — su ta sąlyga, kad tų pajėgų darbuotojai jau bus apsipratę, kad veikti pagal savo politines pažiūras yra normalu. Kad čia nieko tokio parodyti savo politinį apsisprendimą darbo metu. Tada galima įsivaizduoti, kaip „demokratinės“ JAV valstijos nacionalinė gvardija stoja ginti „trumpistų aukas“ nuo skriaudikų Vašingtone ar kaimyninėje „respublikoniškoje“ valstijoje. Čia dar ne viskas...

Dar yra ginkluoti piliečiai.

— Taip, labai teisingas pastebėjimas. O koks pilietinis karas Europoje? Retas žmogus, medžiotojas turi dvivamzdį. Bet Amerikoje visi turi ginklus. Aš lyg ir norėčiau persižegnoti — kad, gink Dieve, taip neatsitiktų.

Tada byrėtų pasaulinė sistema.

— Taip, byrėtų. Aš, sociologas, truputį filosofas, savo misiją matau tame, kad nupasakočiau, kas kol kas dar yra už vaizduotės ribų. Matau, kad daug kas svarsto: gali ar negali būti dar vienas pilietinis karas Rusijoje? O kodėl nesusimąsčius apie dar vieno pilietinio karo Jungtinėse Valstijose galimybę? Jūs galite pasakyti — na kaip gi įmanomas pilietinis karas pačioje galingiausioje ir turtingiausioje pasaulio šalyje? Argi revoliucijos ir pilietiniai karai – tai dar neapsipratusių su demokratija vargingų periferijų dalia?

Mūsų bendruomenės nariai kiekvieną mėnesį gali skaityti 5 straipsnius NEMOKAMAI!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

00:20
01:04
01:42

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"