Prancūzijos sostinė jau planavo ateityje susijungti su plačiu ją supančiu banlieue priemiesčių žiedu, kad būtų suformuotas naujas Didžiojo Paryžiaus metropolis – aplinkos poveikiui atspari XXI amžiaus sostinė. Tačiau koronavirusas aiškiai parodė, kaip skubiai reikalinga ši transformacija.
Pernai Paryžiuje apsilankė daugiau nei 38 milijonai žmonių. Šią vasarą dėl tarptautinių kelionių draudimų viešbučių užimtumas sumažėjo 86 procentais. Didesnės Paryžiaus metropolinės zonos ekonominė veikla per pandemiją sumažėjo daugiau nei 37 procentais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Il de Franse, regione, kuriame yra Prancūzijos sostinė, nuo kovo vidurio neliko 100 000 darbo vietų. Nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio visoje šalyje įvestas griežtas karantinas padėjo pažaboti infekcijos plitimą, sumažinti ligonėse gydomų sunkių ligonių skaičių ir išsaugoti daugiau gyvybių. Bet sušvelninus ribojimus virusas vėl ėmė plisti.
Nors dabar ligoninėse gydomų sergančiųjų skaičius yra valdomas, o mirčių palyginti nedaug, pastarosiomis savaitėmis augantis naujų atvejų skaičius kelia nerimą, Paryžiaus metropolinėje zonoje atvejų daugėja. Rugpjūčio 27 dieną ministras pirmininkas Jeanas Castexas iš 101 Prancūzijos administracinio departamento, 21 departamentą, įskaitant Paryžių ir aplinkinius departamentus, paskelbė „raudonosiomis COVID-19 zonomis“.
