Šansas užsidirbti
Boksininkas Rocky Balboa (akt. Sylvesteris Stallone) yra valdomas išorinių jėgų. Jis pats nieko nesprendžia. Signalas, kad reikia keistis, pasigirsta, kai Rocky randa savo persirengimo spintelę iškraustytą. Treneris (akt. Burgessas Meredithas) pareiškia, kad vyrukas neprogresuoja ir iššvaistė savo talentą.
Tačiau Rocky ištinka netikėta sėkmė: jį, dėl išvaizdos ir skambaus pseudonimo, dvikovai pasirenka sunkiasvoris čempionas Apollo Creedas (akt. Carlas Weathersas), neva suteikdamas šansą išgarsėti. Rocky šį spektaklį traktuoja rimtai ir nepasiduoda iki varžybų pabaigos, įrodydamas, kad amerikietiška svajonė yra ne vien mitas.
Kaip įgyvendinti Amerikietišką svajonę?
Kokia amerikietiškos svajonės esmė? Kiekvienas gali save realizuoti, nepriklausomai nuo kilmės, padėties ir tikėjimo.
Jungtinių Valstijų užuomazga atsirado, kai britai XVII amžiuje Amerikos rytuose įsteigė 13 kolonijų. Į Ameriką iš Europos buvo žvelgiama kaip į pažadėtą žemę, kurioje galima sukurti tobulą visuomenę. Europiečiai bėgo nuo feodalinės sistemos atgyvenų.
1630-1642 m. į Ameriką iš Anglijos emigruoja puritonai. 300 laivų nugabeno apie 20 tūkstančių fanatikų. Puritonais jie buvo pradėti pravardžiuoti dėl nenoro paklusti karalienės Elizabeth nurodymui suvienodinti šventikų aprangą. Jie siekė išvalyti bažnyčią nuo katalikybės liekanų, ypač vadovavimo iš viršaus principo. Jų supratimu, bažnyčias turėjo valdyti vietos tarybos. Reformatoriai puoselėjo planą, kaip pertvarkyti šį neteisingą pasaulį, o pastangas, jų supratimu, per Šventąją dvasią laimino pats Dievas.
Šie idealistai buvo energingi. Tačiau iš kur jie sėmėsi vidinės energijos? Iš sektantiško mąstymo. Viskas — juoda arba balta: arba tu priklausai saujelei išrinktųjų, arba esi pasmerktas.
Tačiau puritonus graužė vidinė abejonė — kaip suprasti, ar esi Dievo išrinktasis? Kalvinistai, kuriais remiasi puritonai, rado genialų atsakymą: esi išrinktas, jeigu tau nuolatos sekasi gyvenime ir versle. O kaip pasiekti, kad sektųsi nuolatos? Jei sėkmė yra dieviškos malonės indikatorius, uždarbį (kapitalą) reikia investuoti ne į prabangą, o atgal į verslą.
Tai — grynasis kapitalizmas, kuris, beje, grindžiamas kontraktais (savanoriškomis sutartimis, kurias gina įstatymas). Puritonai verslo santykius užmezga ir su Dievu: jeigu bendruomenė griežtai laikosi „kontrakto“ su Dievu sąlygų (Dievo įsakymų), Dievas yra priverstas laikytis savo įsipareigojimo bendruomenei teikti malonę!
