Visų pirma, apie naujoves. Verta pastebėti, kad „Lumia 920“ ne tik ištaisytos programinės kliurkos, kurios neleidžia ramiai miegoti ankstesnių „lumijų“ savininkams (nuotraukų ir vaizdo įrašų siuntimas „Bluetooth“ ryšiu; failų perkėlimas iš/į kompiuterį nediegiant idiotiško „Zune“ grotuvo; lietuviška klaviatūra; teksto dydžio koregavimas ir t.t.), bet ir gerokai patobulinta techninė įranga.
Viena dažniausiai akcentuojamų inovacijų – galimybė telefono bateriją krauti ne tik prijungus standartinį „microUSB“ laidą, bet ir belaidžiu būdu (tam reikės įsigyti specialų padėkliuką). Žinoma, tai nėra pati būtiniausia funkcija, bet kartą pabandęs supranti, kaip tai patogu: telefonas turi savo vietą, o jei krovimo metu kas nors paskambina, galima čiupti telefoną ir nieko neatjunginėjant eiti nors į lauką. Tiesa, belaidžiu būdu baterija kraunama šiek tiek lėčiau nei naudojant laidą.
Patobulėjo ir telefone įmontuotas fotoaparatas. „Nokia“ pavyko išspręsti kone didžiausią telefonų problemą – fotografavimą tamsoje. Dabar net naudojant automatinius nustatymus išjungus blykstę visiškoje tamsoje su „Lumia 920“ galima padaryti šviesias ir pakankamai ryškias nuotraukas (analogiškomis sąlygomis konkurentai, o ir senesni „Nokia“ telefonai užfiksuoja tik juodą dėmę). Svarbiausia – stabiliai laikyti telefoną, antraip nuotraukos bus „išplaukusios“. Pagerėjo ir vaizdo stabilizavimas filmuojant (mažiau jaučiamas rankų drebėjimas).
 |
| „Lumia 920“ ant belaidžio krovimo „pagalvėlės“ |
Naujovių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, patobulintas sensorinio ekrano jautrumas: telefoną galima valdyti ne tik pirštų pagalvėlėmis, bet ir nagais ar kitais daiktais (pvz., tušinuku). Taigi SMS galima rašyti ir žiemą sustirusiais pirštais.
Telefone pagaliau naudojamas aukštos raiškos (768 x 1280 tšk.) 4,5 colio (11,4 cm) įstrižainės ekranas, kuris yra apsaugotas nuo susibraižymų ir yra atsparus smūgiams. Beje, bandymų metu telefonas netyčia nukrito iš spintelės ant grindinio iš maždaug 1,8 metro aukščio ir liko visiškai sveikas – išties neblogai apsaugotas įrenginys.
Spartų darbą užtikrina dviejų branduolių 1,5 GHz taktinio dažnio procesorius, atmintinė – 32 GB, priekinė kamera vaizdo pokalbiams...
Žodžiu, iš techninės pusės telefonas beveik nepriekaištingas – tik galėtų būti bent kiek lengvesnis (sveria 185 g) ir plonesnis, nes šalia grakščiojo „Galaxy S3“ atrodo tikras nutukėlis.
Bet „Lumia“ telefonai turi kitą problemą – menką „Windows Phone“ mobiliųjų aplikacijų pasiūlą. Žinoma, „Nokia“ telefonų pirkėjai gauna išskirtinių programėlių, tokių kaip „City Lens“ (virtualios tikrovės programa, pateikianti informaciją apie netoliese esančius restoranus, parduotuves, įmones ir kitas įstaigas), „Nokia Drive“ (navigacijos sistema), „Nokia Maps“ (žemėlapiai) ar fotoaparato priedus, galinčius pakeisti veidus ar pašalinti nepageidaujamus objektus nuotraukose ir t.t. Tačiau pirkėjai tapo išrankesni: jiems reikia didelio pasirinkimo ir atskiriems regionams pritaikytų programėlių. Šiuo aspektu „Windows Phone“ dar negali lygintis su „Android“ ar „iOS“.
Patogumo neprideda ir sprendimas visas programėles sugrūsti į vieną ilgą langą, nepateikiant galimybės jas rūšiuoti ir grupuoti – naudojantiems bent kelias dešimtis skirtingų programėlių tenka nuobodžiai slankioti ir ieškoti reikiamo mygtuko. Bet tai jau idėja sekančiai operacinės sistemos versijai. O atsižvelgiant į kainą (apie 2 tūkst. Lt) produktas išties konkurencingas.
