Estija užsitikrino pirmąją vietą ne tik dėl šalyje išplėtoto spartaus interneto tinklo, bet ir kokybiškų el. paslaugų.
Šalyje veikia daugybė viešų „WiFi“ prieigos taškų, o interneto paslaugas siūlo per 200 tiekėjų. Be to, estai aktyviai balsuoja internetu (per pastaruosius rinkimus internetu balsavo 25 proc. rinkėjų – daugiau nei Švedijoje, Latvijoje ir Šveicarijoje, kurios taip pat yra įdiegusios interneto balsavimo sistemą). Taip pat Estijos gyventojai gali internete peržiūrėti savo medicinos knygelę, moksleiviai ir jų tėvai – prisijungti prie el. dienyno, o verslą įsteigti internetu galima vos per 18 minučių.
Lyginant su kitomis šalimis, platų interneto tinklą turinčios JAV atsiliko dėl mažesnės naršymo spartos (pvz., vidutinis didžiausias naršymo greitis Honkonge siekia 49 Mbps, o JAV – 28 Mbps). Tiesa, šį rodiklį tikimasi pagerinti vykdant tinklo plėtrą kaimiškose vietovėse.
Be to, JAV egzistuoja sąlyginė interneto tiekėjų oligopolija, mat 50 proc. rinkos kontroliuoja keturi didieji žaidėjai. Reitingą pablogino ir tai, kad Nacionalinio saugumo departamentas pastaraisiais metais uždarė kelis tinklalapius.
„Freedom House“ vertino interneto laisvę 47 šalyse (Lietuva į šį sąrašą nepateko).
Organizacijos vertinimu, iš jų 14-oje internetas yra laisvas (be Estijos ir JAV šiame sąraše taip pat yra Vokietija, Didžioji Britanija, Ukraina, Gruzija ir kitos šalys), 20-yje – iš dalies laisvas (tarp jų – Pietų Korėja, Meksika, Indija, Turkija, Venesuela, Azerbaidžanas, Rusija, Egiptas ir kt.), o likusiose 13-oje šalių internetas nėra laisvas (tarp jų – Tailandas, Pakistanas, Baltarusija, Sirija, Kinija, Kuba, Iranas ir kt.).
Ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama būtent toms šalims, kuriose jaučiamas interneto laisvės stygius: galioja įvairūs ribojimai, taikoma cenzūra, blokavimai, interneto tiekėjų kontrolė, areštuojami tinklaraštininkai ar naršytojai ir pan. Visą ataskaitą rasite čia.
