Daina yra ta pati. Skirtumas tik tas, kad „ReDigi“ realizuoja panaudotas kopijas, t.y. tuos pačius failus, kurie anksčiau buvo įsigyti per „iTunes“.
„ReDigi“ kūrėjai nusprendė, kad jei autorinių teisių savininkai elgiasi su skaitmeniniais įrašais lygiai taip pat, kaip ir su paprastais daiktais, tai ir vartotojai turi teisę taip daryti. „Jei jūs įsigijote daiktą, jis priklauso jums, – aiškina „ReDigi“ techninis direktorius Larry Rudolphas, kuris dar dirba ir Masačiusteso technologiniame institute (JAV). – Jei daiktas priklauso jums, jūs turite teisę jį perparduoti. Jei jį gavote nelegaliai, jūs neturite teisės jo parduoti. Viskas labai paprasta.“
Išties, viskas atrodo paprasta ir legalu: žmogus turi teisę perparduoti įsigytą kūrybinio darbo kopiją.
„ReDigi“ analizuoja pardavime esantį failą, kad patvirtintų, jog jis įsigytas teisėtai (nėra „iškirptas“ iš kompaktinio disko ar parsisiųstas nelegaliai) ir pašalintas iš visų vartotojo įrenginių, kai tik atsiunčiamas į serverį. Vėliau analogišku būdu planuojama leisti perparduoti el. knygas ir žaidimus.
Turgaus internete nebus?
Tačiau ne viskas taip paprasta, ypač Jungtinėse Valstijose, kur visi gainiojasi taip geidžiamo dolerio.
„Capitol Records“, įeinanti į muzikinio giganto EMI sudėtį, jau spėjo „ReDigi“ paduoti į teismą. Už ką? Kaip ir kitus „piratus“, už bendradarbiavimą pažeidžiant autorines teises. JAV garso įrašų industrijos asociacija nusiuntė šiai interneto tarnybai reikalavimą „nutraukti neteisėtus veiksmus“.
„ReDigi“ mano, kad yra analogiška naudotų plokštelių parduotuvei, tačiau tokia analogija nepriimtina, kadangi naudotų plokštelių parduotuvės negamina kopijų“, – teigiama „Capitol Records“ ieškinyje.
Pirmame tokio pobūdžio ieškinyje JAV istorijoje bus sprendžiama, ar gali būti perparduodami legaliai įsigyti skaitmeniniai informacijos nešėjai, apsaugoti autorinėmis teisėmis. Nuo to, kaip nuspręs teisėjas, priklauso meno industrijos, aktyviai migruojančios prie skaitmeninio verslo modelio, ateitis.
Tiesa, ne tik jų, tačiau ir kompanijų, kurios siūlo „debesų“ saugyklas, tame tarpe „Amazon“, „Apple“ ir „Google“. Beje, kompanija „Google“ jau kreipėsi į teismą su pasiūlymu pateikti savo nuomonę šioje byloje, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Pirmas teismo posėdis įvyks spalio mėnesį. Matyt, pirmiausia bus bandoma išsiaiškinti, ar iš tikrųjų „ReDigi“ gamina failų kopijas, perkeldama jas į savo serverį. Šiuo atveju interneto puslapis pažeidžia autorinių teisių įstatymą, kuris buvo priimtas dar XX amžiaus 8 dešimtmetyje.
Kopijos apibrėžimą vertina skirtingai
Tačiau ką šiais laikais galima laikyti kopija? Kai kurių ekspertų teigimu, racionalu būtų manyti, jog jei failas atsiduria „ReDigi“ serveryje, o iš visų vartotojo įrenginių dingsta (t.y. jo nėra dviejose vietose vienu metu), tai nėra prasmės pripažinti jo kopija (tiesa, programinė įranga, kuria naudojasi interneto tarnyba negali garantuoti, jog pardavėjas iš anksto nenukopijavo failo kur nors kitur).
Autorinių teisių gynėjai, greičiausiai, sieks kitokio apibrėžimo, ką galima laikyti kopija skaitmeniniame amžiuje: neva kiekvieną kartą, kai failas perkeliamas iš vieno fizinio kaupiklio į kitą, sukuriama nauja kopija. Laikantis šio požiūrio, pats muzikos perklausymo faktas – taip pat naujos kopijos sukūrimas, tik ne skaitmeninėje laikmenoje, o žmogaus smegenyse. Matyt, ir už tai reikia susimokėti.
„ReDigi“ kūrėjai laikosi pozicijos, kad šią tarnybą galima laikyti naudotų plokštelių parduotuve, kadangi čia saugoma lygiai tiek failų, kiek buvo pateikta pardavimui. Jei lankytojas nori įsigyti kompoziciją, kurios šiuo metu nėra prekyboje, resursas suteikia jam galimybę pateikti savo dainas ir gauti kreditą, kuris gali būti panaudotas muzikos įrašų pirkimui iš „iTunes“.
Kartu pabrėžiama, kad „ReDigi“ dirba tik su tais failais, kurie įsigyti iš „iTunes“, kadangi čia (skirtingai nei, pavyzdžiui, skaitmeninės muzikos parduotuvėje „Amazon“) nedviprasmiškai pabrėžiama, jog vartotojas gauna visas teises į įsigytą failą.
„ReDigi“ savo veiklą pradėjo 2011 m. rudenį. Svetainei pradėjus sklandžiai veikti, ji pradėjo bendradarbiauti su autorių teisių savininkais (tiek atlikėjais, tiek garso įrašų kompanijomis), suteikdama jiems galimybę gauti savo dalį už kiekvieną sandorį.
