Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 25d. 12:54

Aiškėja dar viena kosminių kelionių grėsmė gyvybei – rimta kliūtis kelyje į Marsą

Širdis ir kraujotakos sistema
123RF nuotr. / Širdis ir kraujotakos sistema

Žmonijos skrydžiai į kosmosą – kaip paukščių jauniklių bandymai skrieti savais sparnais. Ne visi sėkmingi, ne visi grįžta lizdan. Ir kuo toliau, tuo priežasčių nuogąstavimui daugiau.

Mokslininkai jau seniai žino, kad ilgas buvimas kosmose kenkia žmogaus organizmui. Įprastai dėl to kaltinama radiacija ir raumenis bei kaulus atrofuojantis nesvarumas. Tačiau neseniai aptikta nauja problema, kuri gali užkirsti kelią kelionėms į kitas planetas.

Pasirodo, ilgas buvimas kosmose gali pakeisti kraujo tėkmę viršutinėje kūno pusėje. Iš esmės, kraujas gali sustoti ar net imti tekėti į priešingą pusę.

Mokslininkai ištyrė 11 sveikų astronautų, kurie TKS praleido vidutiniškai po pusę metų. Atliekant įprastus testus 50-tą misijos dieną 7-iems ekipažo nariams aptikta užsistovėjusio kraujo arba atgalinė kraujotaka kairėje vidinėje jungo venoje. Priminsime, kad tai – kaklo šone esanti pagrindinė galvos kraujagyslė, kuria kraujas grįžta iš galvos į dešinįjį prieširdį.

Tačiau tai dar ne viskas. Vienam astronautui skrydžio metu vidinėje jungo venoje susiformavo trombas, o kitam, grįžus į Žemę, buvo nustatytas dalinis kraujo sutirštėjimas. Tyrėjai kol kas ragina nepanikuoti.

Šios problemos dar nerodo, kad ilgos kosminės kelionės mums neįmanomos. Kol kas tegalima pasakyti, kad teks ieškoti naujų metodų spręsti problemas ir užkirsti kelią jų atsiradimui. Pavyzdžiui, raumenų masės netekimo problemą stengiamasi išspręsti privalomomis reguliariomis treniruotėmis. Tačiau spręsti kraujo problemas gerokai sudėtingiau.

Baugina tai, kad šis atradimas buvo netikėtas. Niekas negalvojo, kad kraujas po kosminių skrydžių gali elgtis taip „nenormaliai“. Šie tyrimai yra neįtikėtinai svarbūs, juk būsimi žmonių skrydžiai į Marsą gali trukti 8 mėnesius. Ir tai – iš tiesų problema. Vidinėje jungo venoje susiformavęs kraujo sutankėjimas, krešulys gali patekti į plaučius ir sukelti plaučių tromboemboliją.

Apie šią problemą imta kalbėti jau prieš keletą metų, kai beveik 2/3 astronautų, praleidusių orbitinėje stotyje keletą mėnesių, pradėjo skųstis neryškiu matymu. Kai kada problema išlikdavo ir sugrįžus į Žemę.

Tyrimas parodė, kad kraujotaka pagerėdavo, kai astronautai dėvėdavo vakuuminius kostiumus.
Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip nesvarumas veikia skysčių cirkuliaciją viršutinėje kūno dalyje. Pasirodo, be įprastos gravitacijos kyla rimtų sutrikimų. Kosminio skrydžio metu vidinė jungo vena prisipildo kraujo. Tačiau didesnį nerimą nerimą kelia kraujotakos sąstovis.

Nustojusios judėti, kraujo ląstelės ima sulipti viena su kita, formuojasi trombas. Tai rimta problema, bet panikuoti visgi neverta. Gali būti, ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai kurie tyrėjai mano, kad kraujas viršutinėje kūno dalyje kaupiasi dėl to, kad astronautai nuolat naudojasi rankomis.

Vienas tyrimas parodė, kad kraujotaka pagerėja, kai astronautai dėvi apatinės kūno dalies vakuuminius kostiumus, verčiančius kraują tekėti iš galvos į apatines galūnes. Tai sukuria žemės gravitaciją primenantį efektą.

Dabar galima sakyti, kad skrydžiai į Marsą (o ir bet kokia kita ilga kosminė kelionė) susijusi su dar viena rizika. Tačiau mokslininkai tikisi galėsiantys šią problemą nuodugniai ištyrinėti ir rasti sprendimą. Tad, skrydžių į Marsą kol kas niekas neatsisako.

Technologijos.lt
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:17
00:52
08:29

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT