Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 1d. 13:04

2016-ųjų prognozės: ar pagaliau atrasime nežemišką gyvybę?

15min pateikia svarbiausių 2016 metų įvykių apžvalgą įvairiose srityse – nuo politikos ar ekonomikos iki sporto, pramogų ar mados. 2015-ieji kosmoso entuziastams buvo neeiliniai – sužinojome, kaip Marsas prarado savo atmosferą, NASA mokslininkai įrodė, kad Marse yra tekančio vandens. Pastarasis atradimas dar labiau pakurstė kalbas, kad Raudonojoje planetoje ir dabar gali egzistuoti mikroorganizmai.

Nors dabartiniai Marse esantys kosminiai aparatai nėra skirti būtent nežemiškos gyvybės paieškoms, netiesioginių gyvybės egzistavimo įrodymų tikėtis galime.

2016 metų pradžioje į Raudonąją planetą iškeliaus bendras Europos ir Rusijos kosmoso agentūrų įrankis „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris Marsą turėtų pasiekti 2016-ųjų spalio mėnesį. Kosminis aparatas bus tarsi kojų apšilimas prieš 2018 m. agentūrų planuojamą marsaeigio misiją.

Marse yra nedideli kiekiai metano dujų, kurios leidžia daryti prielaidą apie aktyvų metano dujų šaltinį. Mokslininkai neatmeta galimybių, kad jo kilmė gali būti biologinė.

Atvykęs į galutinį tašką „ExoMars Trace Gas Orbiter“ ims analizuoti Marso atmosferą. Tyrimai rodo, kad Marse yra nedideli kiekiai metano dujų, kurios leidžia daryti prielaidą apie aktyvų metano dujų šaltinį. Mokslininkai neatmeta galimybių, kad jo kilmė gali būti biologinė.

Marsas – ne vienintelė vieta Saulės sistemoje, kur mokslininkai įtaria egzistuojant mikroskopinius organizmus. 2016 metais NASA ruošis ateities misijoms į kitus potencialius gyvybės šaltinius, tarp jų ir Jupiterio palydovą Europą, kur po ledu plyti milžiniškas vandenynas.

2016 m. taip pat bus ieškoma gyvybės pėdsakų ir už Saulės sistemos ribų. Jau sausio mėnesį pradedama didžiausia nežemiškos gyvybės paieškos kampanija „Breakhtrough Initiative“, kuri nežemiškos gyvybės paieškoms naudos JAV ir Australijoje esančius teleskopus. Prie nežemiškų civilizacijų paieškų prisidės ir fizikas Stephenas Hawkingas.

Dešimties metų truksiančios misijos metu nežemiškų signalų bus ieškoma nuo 50 iki 100 kartų intensyviau nei iki šiol. Projekto iniciatoriai teigia, kad jei kokia nors civilizacija gebės siųsti bent jau vidutinio orlaivio radaro stiprumo signalus iš artimiausio tūkstančio žvaigždžių, komanda gebės juos aptikti.

2016 metais mums žinomą egzoplanetų sąrašą toliau pildys ir kosminiai teleskopai „Hubble“, planetų medžiotojas „Kepler“ ir kiti. Šįmet astronomai atrado pirmąją beveik Žemės dydžio planetą „Kepler-452b“ potencialiai gyvenamoje zonoje, kurios orbita labai panaši į Žemės, o žvaigždė panaši į mūsų Saulę.

Ką kosmoso platybėse atrasime, prognozuoti neįmanoma, tačiau pastarųjų metų NASA atradimai teikia vilčių rasti daugiau į Žemę panašių planetų.

VISAS 2016-ųjų PROGNOZES RASITE ČIA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:10
24:14
00:49

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT