„Šviesią dėmę Cereros paviršiuje „Dawn“ užfiksavo prieš keletą savaičių. Tačiau tada dar nebuvo matyti, kad šis šviesos šaltinis turi kompanioną – kitą šviesos šaltinį, – pranešime spaudai dėsto „Dawn“ misijos vadovas Chrisas Russellas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA, JAV). – Gali būti, kad šie šviesos šaltiniai – vulkaninės kilmės, tačiau pirmiausia norėtume sulaukti didesnės raiškos fotografijų.“
Ši fotografija daryta 2015 m. vasario 19 d., kai zondui „Dawn“ iki Cereros buvo likę 46 tūkst. kilometrų.
Nors „Dawn“ Cererą pasieks jau kitą savaitę, kitas šešias savaites jis tikslins mokslinių tyrimų orbitą ir tiriamuosius darbus pradės ne anksčiau kaip balandžio 23 dieną.
„Ryškiausias šviesos taškas kol kas yra pernelyg mažas, kad jį būtų galima identifikuoti zondo padarytuose kadruose. Nepaisant mažo dydžio, ryškumu jis pranoksta visus kitus Cereros paviršiuje esančius darinius, – pasakoja misijos tyrėjas Andreasas Nathuesas iš Makso Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Gotingene (Vokietija). – Mums tai visiškai netikėta ir yra mįslė.“
Zondas „Dawn“ bandys įminti daug Cereros mįslių. Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos kūnas tarp Marso ir Jupiterio. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės. Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzis, pamanęs, kad tai – planeta. Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.
Nors „Dawn“ Cererą pasieks jau kitą savaitę, kitas šešias savaites jis tikslins mokslinių tyrimų orbitą ir tiriamuosius darbus pradės ne anksčiau kaip balandžio 23 dieną. „Dawn“ nykštukinę planetą tyrinės iki 2016 m. birželio – tada numatoma 466 mln. JAV dolerių kainuosiančios misijos pabaiga.
„Dawn“ į kosmosą iškeliavo 2007 m. rugsėjį. Jo tikslas – ištyrinėti du stambiausius Asteroidų juostos kūnus – Cererą ir 530 km skersmens Vestą, kurią zondas jau lankė 2011 m. liepą – 2012 m. rugsėjį.
Iki šiol buvo manoma, kad Cererą sudaro uolingas branduolys ir ledo mantija. Neatmestina galimybė, jog joje gali egzistuoti vidinis vandenynas. Paviršius, kaip manoma, gali būti vandens, ledo ir įvairių hidratų (pvz., karbonatų bei molio) mišinys. 2014 m. sausį kai kuriuose Cereros regionuose buvo užfiksuota vandens garų. Tai buvo labai netikėta, nes stambiuosiuose Asteroidų žiedo kūnuose garų iki šiol nebuvo užfiksuota.
