Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didžiojo Sprogimo pėdsekių priešakyje – lietuvių kilmės NASA astrofizikas Jonas Žmuidzinas

J.Žmuidzino tėvas namuose visuomet liepdavo kalbėti tik lietuviškai: „Kai mes pradėdavome kalbėti angliškai, jis pakeldavo ranką, pirštais rodydamas L raidę, ir sakydavo: „Lietuviškai!“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / J.Žmuidzino tėvas namuose visuomet liepdavo kalbėti tik lietuviškai: „Kai mes pradėdavome kalbėti angliškai, jis pakeldavo ranką, pirštais rodydamas L raidę, ir sakydavo: „Lietuviškai!“
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Nors visatai pradžią davęs Didysis Sprogimas įvyko prieš 13,7 mlrd. metų ir mokslininkai gali tik spėlioti, kas vyko iškart po to, egzistuoja galimybė bent akies krašteliu žvilgtelėti į vienus pirmųjų mūsų visatos darinių. O prie tam reikiamos įrangos gamybos prisideda ir lietuvių kilmės NASA astrofizikas 52 metų Jonas Žmuidzinas.

Šiuo metu jis dirba NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos (RTL) vyriausiuoju technologu ir prisideda kuriant įrangą, kuri padės tyrinėti žvaigždžių, galaktikų ir net pačios visatos pradžią.

Ne, tai ne laiko mašina, o jutikliai, skirti fiksuoti submilimetrines bangas – tokias, kurių ilgis yra mažesnis nei 1 mm. Jų žmogus plika akimi stebėti negali, todėl reikalinga speciali įranga, kuri atskleistų vadinamojo tolimojo infraraudonojo lauko paslaptis. 

Tyrimų erdvė plečiasi

„Apie šio lauko egzistavimą kosmose svarstyta jau seniai, tačiau jis pirmą kartą išmatuotas tik 1996 metais. Paaiškėjo, kad visatoje jis turi tiek pat energijos, kiek optinis laukas. Astronomai iki šiol studijavo regimąją šviesą, o dabar paaiškėjo, kad yra antra tiek šviesos. Mūsų įranga ir leidžia ją tyrinėti“, – sklandžia lietuvių kalba aiškina J.Žmuidzinas.

Mes galėsime užfiksuoti tai, ko niekas iki šiol nėra matęs. Tai atliks mūsų detektoriai, – sakė J.Žmuidzinas.

Vienas šios šviesos šaltinių yra naujos žvaigždės. Jos gimsta dujų ir dulkių debesyse, tačiau šie absorbuoja žvaigždžių šviesą ir išleidžia daug ilgesnes tolimąsias infraraudonąsias bangas. Taigi turint tinkamus jutiklius galima studijuoti naujai susiformavusias žvaigždes, žvaigždynus ir kitus objektus.

Maža to, naudojant tokius instrumentus galima fiksuoti šviesą, kuri susiformavo tuomet, kai visatai buvo vos keli šimtai tūkstančių metų. „Klausimas, kiek toli esančius žvaigždynus galėsime stebėti ir ar galėsime tą laikotarpį studijuoti. Man atrodo, kad mūsų technologijos leis tai padaryti“, – teigė J.Žmuidzinas.

Fiksuos neregėtus vaizdus

Lietuvių kilmės astrofizikas prisidėjo kuriant prietaisus, kurie jau naudojami NASA Koiperio oro observatorijoje, SOFIA observatorijoje bei „Herschel“ kosminėje tyrimų stotyje.

Tačiau vienu svarbiausių savo pasiekimų jis laiko iš superlaidininkų pagamintus detektorius, kurių idėja gimė dar prieš 12 metų. Jie yra labai jautrūs ir veikia tik esant itin žemai temperatūrai.

Šie detektoriai bus naudojami 25 metrų skersmens teleskope, kuris statomas Čilėje, Andų kalnuose 5,5 km aukštyje.

„Bus galima sukurti labai dideles kameras, kurios fiksuos submilimetrinę šviesą ir galėsime pamatyti tolimų žvaigždynų, kurių negalima užfiksuoti naudojant regimosios šviesos ar infraraudonųjų bangų ruožo jutiklius. Mes galėsime užfiksuoti tai, ko niekas iki šiol nėra matęs. Tai atliks mūsų detektoriai“, – sako J.Žmuidzinas.

Kosmosas įtraukė studijuojant

Bendraujant su žmogumi, kuris dega smalsumu ištyrinėti kiekvieną visatos užkaborį, susidaro įspūdis, kad apie tai jis svajojo jau vaikystėje. Tačiau pašnekovui toks teiginys sukelia šypseną. „Mano tėtis buvo fizikas teoretikas, bet jis manęs nestūmė į tą pusę. Man pačiam matematika ir apskritai mokslas tapo įdomūs maždaug 9 klasėje, o kosmoso mokslais susidomėjau studijų metais“, – sako jis.

J.Žmuidzinas studijavo Kalifornijos technologijos institute („Caltech“) fiziką, o mokslų daktaro laipsnį apsigynė Kalifornijos Berklio universitete. Keletą metų padirbėjęs Ilinojaus universitete, 1990-aisiais grįžo į „Caltech“ ir po dešimtmečio dėstytojavimo tapo profesoriumi.

Kadangi institutas artimai bendradarbiauja su RTL, astrofizikas įsitraukė ir į jos veiklą, o pernai tapo laboratorijos vyriausiuoju technologu.

NASA, JPL nuotr./Marsaeigis „Curiosity“.
NASA, JPL nuotr./Marsaeigis „Curiosity“.

„Anksčiau dirbome kurdami ir vystydami tuos detektorius. Tapus laboratorijos vyriausiuoju technologu reikia rūpintis visomis RTL technologijomis, galvoti apie ateitį, spręsti, kur investuoti, ką vystyti ir t.t. Tačiau tai nėra vien popieriai – reikia suprasti technologijas, gilintis į šią sritį“, – teigia J.Žmuidzinas.

Seka „Curiosity“ misiją

NASA laboratorija, kurioje dirba lietuvių kilmės astrofizikas, pastaruoju metu pasaulyje sulaukė ypač daug dėmesio dėl marsaeigio „Curiosity“ misijos. Nors J.Žmuidzinas prie šio projekto neprisidėjo, jis taip pat seka Marse gyvybės pėdsakų ieškančio roboto pranešimus.

„Žinoma, man labai įdomu, ką jie matuoja ir randa. Bet man svarbu tai suprasti ne dėl rezultatų, o tam, kad žinočiau, kur reikės investuoti ateityje, kokių technologijų ir instrumentų reikės būsimose misijose“, – kalba vyras.

Labiausiai jį domina tolimesnių objektų tyrimai – kitų galaktikų, žvaigždžių ir jų planetų: „Tarkime, pernai išleidome straipsnį apie žvaigždyną, kuris susiformavo kai visatai buvo maždaug 2 mlrd. metų. Paaiškėjo, kad jame yra daug vandens. Tai reiškia, kad planetos jau labai seniai galėjo turėti vandens, ir įmanoma, kad kur nors kitur visatoje gyvybė prasidėjo daug anksčiau nei pas mus.“

Pasiekta atradimų riba?

Astronomai kone kasdien paskelbia intriguojančių žinių: apie naujas gyvybei tinkamas planetas, neįtikėtiną kosminių kūnų sandarą, žvaigždes ryjančias juodąsias skyles, jų sprogimus, galaktikų susidūrimus ir t.t. Ar naujiems atradimams yra ribos?

Astronomija yra labai sunkus sportas. Reikia atlikti matavimus, kurių iki šiol nėra niekas padaręs, o tam būtina pati geriausia įranga, – sakė J.Žmuidzinas.

„Su savo 13-mete dukra Lina neseniai dalyvavome išvykoje į planetariumą. Ten buvo pasakojama, kaip senovės graikai stebėjo žvaigždes ir įsivaizdavo, kad Žemė yra visa ko centre, aplink sukasi žvaigždės ir daugiau nieko nėra. Taip buvo manoma, kol Kopernikas ir Galilėjus pareiškė, kad centre yra Saulė, o Žemė aplink ją sukasi. Paskui paaiškėjo, kad mūsų Saulė tėra dalis didelio žvaigždyno. Staiga visata išsiplėtė.

Paskui žmonės atrado, kad mūsų žvaigždynas yra tik vienas iš daugybės. O dabar mes jau suprantame visatos dydį – tai atskleidžia naujausi matavimai. Žinoma, yra dar daug klausimų, kaip vystysis visata, kas bus po to. Tačiau galbūt mes jau pasiekėme ribą ir daugiau apie visatą nieko tokio svarbaus nesužinosime?“ – svarstė J.Žmuidzinas.

Puoselėja lietuvybę

J.Žmuidzinas gimė 1960 metais Pietų Kalifornijoje lietuvio ir kanadietės šeimoje. Žmona Vilija – taip pat lietuvių emigrantų dukra. Šeimoje auga dvi dukros: Regina Niujorke studijuoja mechaninę inžineriją, Lina – moksleivė.

„Los Andžele yra nemaža lietuvių bendruomenė. Regina lankė, o Lina tebelanko tą pačią šeštadieninę mokyklą, kurią ir aš lankiau. Joje moko lietuvių kalbos, istorijos. Pamenu, kad ir man ne visada patikdavo šeštadieniais važiuoti į mokyklą, kai mano draugai futbolą žaidė ar dar ką įdomesnio veikė, bet reikia žinoti savo šaknis“, – sako J.Žmuidzinas.

Lietuvoje astrofizikas lankosi antrą kartą: 1996-aisiais buvo atvykęs trumpų atostogų, o šįkart apsilankė Vilniuje vykusioje kosmoso konferencijoje SEMWO 2012.

Savaitraštis „15min“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT