Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ESA mokslininkas: neigti klimato kaitą kvaila

Nykstantys Grenlandijos ledynai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nykstantys Grenlandijos ledynai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Ginčų, ar klimatas keičiasi, jau seniai neturėtų vykti, nes klimato kaita vyko visada, LRT.lt teigia Europos kosmoso agentūros mokslininkas Malcolmas Davidsonas, vadovaujantis Žemės stebėjimo programai.

Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia nustatyti, kokia būtent žmogaus veikla lemia pokyčius: „Gamta yra paslaptingas „žvėris“, dar tiksliai nežinome, kas būtent gali lemti spartėjančią klimato kaitą. Palydovai gali padėti tai nustatyti.“

Žemės stebėjimo programa yra viena pagrindinių Europos kosmoso agentūros (European space agency, ESA) misijų. Jos metu surinkti duomenys padeda geriau pažinti mūsų planetą, joje vykstančius pokyčius ir jų įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui.

Misijos metu į kosmosą siunčiami palydovai, kurie yra tarsi mokslininkų „akys“ kosmose, milimetrų tikslumu fiksuojančios net menkiausius pokyčius planetoje.

Su vienu iš programos vadovų – M. Davidsonu – pasikalbėjome Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre, įsikūrusiame Nordveike, Nyderlanduose.

– Vadovaujate Žemės stebėjimo programoms Europos kosmoso agentūroje. Galite trumpai pasakyti, koks yra jūsų darbas?

– Daugiausiai dirbu kartu su mokslininkais ir inžinieriais tam, kad įgyvendintume Europos palydovų misijas. Jeigu norime stebėti Žemę, pirmiausiai turime žinoti, kokius duomenis norime surinkti. Vieni palydovai tiria Žemės atmosferą, kiti – planetos paviršių.

Taigi vienoje pusėje yra mokslininkai, kurie pasako, ką daryti, kokius duomenis rinkti su palydovu, kitoje – inžinieriai, kurie žino, kaip reikiamą palydovą sukonstruoti. Esu tarsi tiltas, jungiantis šiuos du pasaulius.

– 2016 m. pavasarį į kosmosą pakilo naujausias misijos „Sentinel 1“ palydovas. Šie palydovai maždaug 25 minutes per valandą daro planetos nuotraukas. Jie „mato“ ir per debesis, ir naktį. Ar galite įvardinti, kaip „Sentinel 1“ pasitarnauja praktiškai?

– Pirmiausia reikia paminėti, kad gautas nuotraukas mokslininkai turi nesuklysdami „perskaityti“, nes jos gerokai skiriasi nuo mums įprastų, daromų fotoaparatais.

„Sentinel 1“ turi kelis tikslus. Vienas jų – stebėti jūras, nustatyti laivų buvimo koordinates, ypatingai laivų, kurie galimai teršia, kai, pavyzdžiui, išsilieja nafta. „Sentinel 1“ sudarinėja ledynų jūrose žemėlapius. Šiuos duomenis naudoja laivų ledlaužių kapitonai, kurie pagal mūsų sudarytus žemėlapius gali pasirinkti geriausią laužimo kelią.

Kalbant apie stebėjimus sausumoje, „Sentinel 1“ sudaro ir miškų, įvairių agrokultūrų žemėlapius. Kai kurie „Sentinel 1“ palydovai gali stebėti net mažiausius Žemės plutos judesius. Tada galime įvertinti, pavyzdžiui, kaip paviršius deformavosi, įvykus žemės drebėjimui.

– Nors Lietuvai prieš kelerius metus buvo skirta vieta geostacionarioje orbitoje, o 2014 m. paleisti du pirmieji lietuviški testiniai palydovai, iki šiol neturime savo palydovo. Kaip manote, ar valstybei būtina turėti savo palydovus?

– Palydovai, su kuriais aš dirbu, stebi Žemę, klimato pokyčius ir pan. Taigi kiekvienai valstybei svarbu turėti priėjimą prie tokios informacijos. Tai daroma arba naudojant nacionalinius palydovus, arba tarptautinius, kurie naudojami bendrai.

Europos kosmoso agentūros palydovų surinkta informacija yra nemokama ir prieinama visiems. Taigi lietuviai ir Lietuvos mokslininkai gali gauti reikiamos informacijos.

Tiesa, kas kita, kalbant apie palydovus, naudojamus komunikacijai, navigacijai ir pan. Tokie, mano nuomone, reikalingi kiekvienai šaliai.

– Daugelis Europos kosmoso agentūros vykdomų misijų tiria kosmosą, o jūsų Žemės stebėjimo programa renka duomenis apie Žemę.

– Taip. Stebėti Žemę yra labai svarbu, nes čia gyvename. Taip geriau suprantame savo aplinką ir pokyčius joje. Tai naudinga praktiškai ir komerciškai, nes naudodamiesi palydovais galime gauti labai tikslius duomenis. Taip pat surinkti itin daug naudingos informacijos mokslui – tam, kad geriau suprastume, kaip veikia Žemė, kaip keičiasi klimatas ir pan.

– Žemės stebėjimo programa apima daug misijų. Kurie programos pasiekimai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?

– Geras klausimas. „Radar Altimetry“ palydovai matuoja vandenynų lygį. Jų surinkti duomenys parodė, kad tas lygis per metus pakyla 3 milimetrais, o tai vyksta nuo maždaug 1975 metų. Tokios informacijos Žemėje surinkti būtų beveik neįmanoma, ypač milimetrų tikslumu.

Taip pat turime palydovą „CryoSat“, kuris stebi ledynus ir jų tirpimą. Taigi galime apskaičiuoti, kokią įtaką kylančiam vandenynų lygiui turi tirpstantys ledynai. „CryoSat“ pokyčius ledynuose taip pat fiksuoja centimetrų tikslumu. Įsivaizduokite, tai daro palydovas, keliaujantis maždaug 7 km/s greičiu 700 km aukštyje!

– Sunku patikėti, tačiau netgi turint konkrečius mokslinius faktus, vis dar atsiranda žmonių, neigiančių klimato kaitą. Ką jiems atsakytumėte?

– (Juokiasi) Pirmiausiai noriu pabrėžti, kad klimato kaita vyko visada. Neigti ją yra kvaila. Taigi tokių ginčų jau seniai neturėtų vykti.

Mano nuomone, dabar svarbiausia kalbėti apie tai, kokią įtaką klimato pokyčiams daro žmogaus veikla. Tai – labai sudėtingas klausimas. Gamta yra paslaptingas „žvėris“, dar tiksliai nežinome, kas būtent gali lemti spartėjančią klimato kaitą. Palydovai gali padėti tai nustatyti.

– Ar Europos kosmoso agentūros palydovai jau renka informaciją apie žmogaus veiklos įtaką Žemei?

– Kaip tik pradedame vykdyti įvairias susijusias misijas. Pavyzdžiui, ateityje planuojame pradėti „EarthCare“ programą, kurios metu bus matuojamas radiacijos balansas. Paprasčiau tariant, nustatysime, ar Žemė vėsta, ar šyla. Tada galėsime atsakyti, ar dujos, kurios į Žemės atmosferą patenka dėl žmogaus vykdomos veiklos, yra viena iš globalinio atšilimo priežasčių, ar ne.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT